Lietuvoje, kaip ir didžioje dalyje Europos, spustelėjus šalčiams gyventojai perspėjami imtis saugumo priemonių, juolab, kad šiemet ši gamtos stichija jau pareikalavo aukų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja gyventojus apie stichinį meteorologinį reiškinį – speigą. Pranešime teigiama, kad vasario 2–5 d. numatomas speigas: žemiausia temperatūra vasario 2 d. minus 23–28 ºC, vietomis (didžiausia tikimybė Rytų Lietuvoje) iki minus 31 ºC, vasario 3 d. minus 24–29 ºC, vietomis minus 30–33 ºC, vasario 4 d. daugelyje rajonų minus 30–34 ºC, vasario 5 d. minus 24–29 ºC, kai kur minus 30–34 ºC.
Lietuvos rekordas – 42 laipsniai šalčio
Oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje galima rasti informacijos apie Lietuvoje užfiksuotus orų rekordus, pvz.: žemiausia oro temperatūra buvo 1956 vasario 1 d. Utenoje – 42,9 laipsniai šalčio; žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra – 16,4 laipsniai šalčio 1987 m. sausį Dūkšte. Ilgiausia stichinė pūga užfiksuota 1969 m. Panevėžyje: vasario 11 d. prasidėjusi pūga tęsėsi net 78 val. 25 min., t.y. daugiau kaip tris paras. Vėjo greitis tuomet buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.
Į klausimą, ar galima iš anksto numatyti tokius ekstremalius reiškinius, meteorologė Audronė Galvonaitė sakė: „Stebime orų mases ir galime numatyti pokyčius: ar šals, kokia bus temperatūra, bet vis sunkiau nuspręsti, kiek laiko tai truks – vieną, dvi ar tris dienas. Dažnai būname nustebinti“.
„Didėja temperatūrų svyravimai, ryškėja ekstremumai į abi puses, bet aišku, kad metinė oro temperatūra bus aukštesnė“, – klimato kaitos tendencijas apibrėžė A. Galvonaitė.
Žiema – lietuviška
Pastarieji dveji metai, palyginti su daugiamete Lietuvos statistika, pasižymėjo karštesnėmis vasaromis ir šaltesnėmis žiemomis, bet, A. Galvonaitės teigimu, nėra pagrindo manyti, kad taip bus ir toliau. „Neskirstykime, kad jei karšta vasara, tai bus šalta žiema, o jei drungna vasara – tada šilta žiema. Gali būti kaip tik drungna vasara, šalta žiema, o šiltas ruduo ir pavasaris, ir panašiai“, – netikėti stereotipiniais spėliojimais ragino specialistė.
„Žiema bus lietuviška. O lietuviškos žiemos būna visokios – ir su atodrėkiais, ir su šalčiais. Tai priklauso nuo to, kokios oro masės pas mus atkeliauja ir kiek ilgai pasisvečiuoja. Gal dėl viso pikto kokius šiltesnius kailinukus ir verta įsigyti, bet visą laiką jų nešioti tikrai neverta“, – juokaudama pokalbį baigė meteorologė.
Nušalimas gali baigtis mirtimi
Nušalimu vadinamas žemos temperatūros sukeltas žmogaus kūno audinių pažeidimas. Jo priežastys būna įvairios. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankštą ir šlapią avalynę, išgėrus, kraujuojant ir pan.) nušąlama net 3 – 7 ºC temperatūroje.
Pagal sunkumą ir gylį skiriami keturi nušalimo laipsniai. Nušalimo laipsnį galima nustatyti tik atšildžius nukentėjusįjį, kartais po kelių dienų.
I laipsnis – pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis, oda pabąla.
II laipsnis – nušalusioje vietoje atsiranda įvairaus dydžio skaidraus ar balto skysčio prisipildžiusių pūslių.
III laipsnis – susidaro tamsiai raudono ir rudo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai.
IV laipsnis – susidaro juodo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeidžiamas paodis, raumenys, sausgyslės, net kaulai.
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (iki mažiau kaip +35°C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, vandeniui).
Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros.
Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus miršta.
Rūkymas šaltyje kenksmingas
Svarbiausia yra šiltai apsirengti. Avalynė, kaip ir drabužiai, turėtų būti laisvoki – „puse numerio“ per dideli. Einant į lauką, geriau nusiimti žiedą, laikrodį su metaline apyranke – atšildant nušalusias rankas, jos tins ir papuošalus bus sunku numauti. Ruošiantis eiti į šaltį vengti alkoholio (alkoholis pagreitina organizmo atšalimą). Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu. Veidą ir rankas reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla – daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai taip pat pataria ką daryti jeigu sušalote. Pirmiausia jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnį vandenį. Iš karto merkti į karštą vandenį negalima. Jei atšalo visas kūnas, sušalusįjį asmenį galima guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūra nuo +20°C iki +37°C keliama per 10-30 min). Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2-3 min). Po vonios (sušildžius) pažeistą kūno dalį reikia nusausinti (nušluostyti), steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Jos negalima tepti riebalais ir tepalais.
Nušalus gelbsti kofeinas
Nepatartina nušalusias kūno dalis trinti sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą. Kai nušalimas nedidelis ir nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), juos atšildyti galima rankomis. Nerekomenduojama trinti ir masažuoti, kai yra smarkus kūno nušalimas, nes galima pažeisti kraujagysles, dėl to padidėja jų trombozės tikimybė bei atsiranda gilesnių kūno audinių pažeidimo pavojus.
Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla. Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, skubiai vežkite nukentėjusįjį gydymo įstaigą. Visais nušalimo atvejais sušalusiajam reikia nedelsti ir laiku kreiptis į šeimos gydytoją.
