Rudenį gyventojai nevengia krauti sugrėbtų lapų kur papuola, o kartu šalia primetama ir kitokių atliekų, susiformuoja nelegalūs sąvartynai.
Pastaruoju metu ne vienas pasipiktinęs gyventojas skambina į redakciją pranešti apie besiformuojančius naujus sąvartynus. Dalis jų yra tiesiog ne vietoje sukrauti rudeniniai lapai, medžių šakos. Tačiau ne vienoje miesto vietoje šalia lapų dar prikraunama ir buitinių atliekų.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė sako, kad rudenį buvo platinti skelbimai, kaip gyventojai turėtų tvarkyti nukritusius lapus. Pavyzdžiui, privačių valdų savininkai gali juos kompostuoti, o neturintieji tokios galimybės – sukrauti į maišus ar sukrovę kitokiu būdu pristatyti į surinkimo aikšteles Pilėnų ir Savitiškio gatvėse.
Daugiabučių namų bendrijoms, anot jos, buvo pasiūlyta negrėbti lapų kaskart tik jiems nukritus, o palaukti, kol nubyrės dauguma. Tuomet juos lengviau ir patogiau transportuoti. Pasak J. Vingilytės, krauti lapų prie buitinių šiukšlių konteinerių negalima. Jei bendrija negali pati nugabenti jų į aikšteles, siūloma juos sukrauti į krūvą tokioje vietoje, prie kurios būtų lengva privažiuoti ir paimti. Be to, apie tai informuoti.
Lapai mieste surenkami jau maždaug nuo antros spalio savaitės. Gražus ruduo dar neskubina medžių mesti savo apdarą, tad šis procesas užsitęsė, kaip ir lapų rinkimas iš kiemų.
Bando eksperimentuoti
Įmonė šiemet atlieka eksperimentą. Pasak J. Vingilytės, keliose miesto buitinių atliekų konteinerių aikštelėse pastatyta po du konteinerius su užrašu „LAPAI“.
„Norėjome, kad žmonės neterštų aplinkos ir tvarkingai sudėtų atliekas“, – sako ji.
Tačiau kol kas eksperimentas nelabai pavyko – žmonės į tuos konteinerius krauna ne tik lapus, bet ir buitines atliekas.
Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės manymu, užrašas ant konteinerių, nurodantis, kam jis skirtas, yra pakankamo dydžio, kad būtų pastebėtas.
„Nuoroda ant konteinerių aiški, tačiau, žinoma, ne visi pasižiūri“, – norintiems tvarkingai gyventi gyventojams pataria būti atidesniems.
Kita vertus, egzistuoja ir kita bėda. „Problema ta, kad žmonės nelegaliai atliekas meta bet kur. Ar buitinių atliekų konteineris, ar skirtas rūšiuoti, ar paprasčiausia miesto šiukšlių dėžė“, – apgailestauja J. Vingilytė.
Jos įsitikinimu, gyventojams dar reikėtų daugiau sąmoningumo, ir primena: konkrečios talpyklos yra skirtos konkrečioms atliekoms, o „ne visiems einantiems pro šalį mesti bet ką“.
Nelegaliam sąvartynui susiformuoti užtenka padaryti pradžią, vėliau kažkas numes vieną maišelį, kažkas antrą, ir nuo mažiausios krūvelės lapų gana greitai išauga didžiulė šiukšlių krūva.
Bent jau padangų mažiau
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Normundas Šarkanas sako, kad laikomasi tokios pozicijos: lapus galima krauti į krūvą, kol nebus užtektinai konteinerių. Be to, lapai turi būti vienoje krūvoje ir transportas galėtų privažiuoti.
„Rinkimės vieną blogybę iš kelių. Geriau prie konteinerių, nei veža kur į pamiškes“, – sako N. Šarkanas ir pastebi, kad yra sąmoningų gyventojų, kurie patys nuveža žaliąsias atliekas į aikšteles. Neseniai lankęsis Pilėnų gatvėje esančioje aikštelėje ir matęs, kad konteineriai, skirti lapams, nestovi tušti.
„Judėjimas vyksta ir gyventojai veža lapus“, – džiaugiasi jis.
Tačiau problemiškų vietų mieste yra, trūksta ir sąmoningumo. Kita vertus, bent kol kas džiaugiamasi, kad prie buitinių atliekų konteinerių nestūkso senų padangų krūvos.
D. Savickienė
