2008 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą siekiant įvertinti gyventojų požiūrį į kaimo plėtrą, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, o taip pat nustatyti, per kuriuos informacijos kanalus yra sužinoma apie kaimo problemas.
Namuose interviu būdu apklausti 1003 respondentai. Tyrimas vyko 21 mieste ir 63 kaimuose.
Gyventojai pasisako už ekologinį ūkininkavimą
Respondentams buvo pateikta 13 teiginių apie žemės ūkio politiką ir prašoma nurodyti, ar jie su jais sutinka. Su trimis teiginiais sutiko absoliuti dauguma apklaustų gyventojų: 90% mano, kad turėtų būti skatinamas ekologinis ūkininkavimas, 88% – kad ūkininkams reikia mokytis kurti verslo planus, investuoti, išnaudoti Europos Sąjungos (ES) paramą, 84 % teigia, kad ūkininkaujant būtina laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.
Dėl penkių teiginių sutiko dauguma: geriau būtų, jei žemės ūkio gamyba užsiimtų jaunesni – 76%, reikia skatinti dalį žemės apsodinti miškais – 75%, Lietuvos žemės ūkių techniniai reikalavimai turi atitikti ES standartus – 66%, Lietuvoje turi būti stambinami ūkiai – 59%, jei ūkininkaujama skurdesnėse žemėse, vertėtų atsisakyti tokios gamybos – 53%.
Dėl dviejų teiginių pritarė mažiau nei pusė apklaustų gyventojų: 43% mano, kad pasitikėti ES parama per didelė rizika, o 42% teigia, kad ES aplinkosaugos standartai per griežti Lietuvai.
Nepritariama buvo tokiems teiginiams: naudinga atsisakyti žemės ūkio gamybos ir vietoj to gauti kompensacijas iš ES (31% už ir 49% prieš), skatinti, kad ūkininkai atsisakytų gamybos ir užsiimtų alternatyviomis veiklomis (28% už ir 48% prieš), maži ūkiai turi būti Lietuvos žemės ūkio pagrindas (33% už ir 41% prieš).
TV žinios – informatyviausias šaltinis
Dažniausiai apie kaimo plėtrą gyventojai sužino iš šių informacinių šaltinių: TV žinių – 82%, radijo laidų – 49%, specialių laidų per TV – 37%, nacionalinių dienraščių – 36%. 28% respondentų (dažniausiai tai miesto gyventojai) teigia, kad informaciją apie kaimą sužino iš giminių.
Populiariausios TV žinios yra rodomos per TV3 ir LNK, jas kasdien žiūri atitinkamai 61% ir 59% gyventojų. Taip pat vertinamos LTV žinios – jas žiūri 52% apklaustųjų. Kitų TV stočių žinios žiūrimos rečiau.
Per radiją dažniausiai klausomasi LR I-osios programos žinių – 36% respondentų šias žinias klauso kasdien. Kitos radijo stotys, tokios kaip Žinių radijas, Radiocentras, Lietus, Pūkas, M1, apklaustųjų minimos rečiau.
27% respondentų nurodė, kad kasdien skaito rajonų ir savivaldybių laikraščius, dar 31 % juos skaito bent kartą per savaitę.
Beveik trečdalis – 31% respondentų teigia, kad jiems pakanka informacijos apie Kaimo plėtros programą, ketvirtadalis – 24%, kad nepakanka, o 37% tuo nesidomi.
Dauguma gyventojų – 56%, jau pajuto ES paramos naudą, o 58% tikisi naudos ateityje.
Ūkininkai optimistiškai vertina ateities perspektyvas
Siekiant išsiaiškinti ūkininkų požiūrį į Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko 500 Lietuvos ūkininkų telefoninę apklausą bei apklausė 45% vyrų ir 45% moterų, po 50 ūkininkų visose apskrityse. Didelė dalis ūkių buvo mišraus tipo – 40%, pieno ūkiai – 23%, augalininkystės – 23%, gyvulininkystės – 9%, kiti – 5%. Daugumos ūkių (89%) gamybos tikslas – tik pardavimui. Pagal dirbamos žemės dydį ūkiai susiskirstė į tokius trečdalius: iki 40 ha, 41-99 ha, 100 ir daugiau ha. Pusė ūkių priskirti prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių.
Į klausimą, ar jie žino Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, 90% ūkininkų atsakė teigiamai. Pastebėta, kad tai mažai priklauso nuo apskrities, ūkio tipo ar socialinių demografinių charakteristikų. Geriausiai yra žinomos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo (27%), ekologinio ūkininkavimo/agrarinės aplinkosaugos (22%), Nitratų direktyvos įgyvendinimo (15%), ūkio modernizavimo, restruktūrizavimo (14%) priemonės.
28% ūkininkų nurodė, kad jau pateikė paraiškas paramai gauti, 1% jas ruošia, 14% planuoja pateikti, o 6% apklaustųjų dar nėra apsisprendę. Labiausiai ūkininkai domisi „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimo“ kryptimi – ją išskyrė 88% apklaustųjų.
Daugiausia pateikusių paraiškas yra tarp jaunesnių (iki 39 m.) ūkininkų – 44%, turinčių aukštąjį išsilavinimą – 35%, turinčių didesnes pajamas (virš 2000 litų šeimos nariui) – 36%, ketinančių plėsti dabartinę veiklą – 44%. Pastebima, kad paraiškų pateikimas priklauso nuo ūkio dydžio: tarp turinčių virš 100 ha pateikusių paraiškas yra 37%, tarp turinčių 41-99 ha – 29%, iki 40 ha – 18%. Stambūs ūkininkai (turintys virš 100 ha ūkius) taip pat dažniau planuoja pateikti paraiškas ir ateityje – 20% (tarp turinčių 41-99 ha ūkius – 15%, iki 40 ha – 7%).
Kaip ir minėtoje Lietuvos gyventojų apklausoje, ūkininkai nurodė, kad dažniausiai informaciją apie Kaimo plėtros programą gauna iš žiniasklaidos – tą pabrėžė 90% apklaustųjų (čia svarbiausia yra specializuoti leidiniai ūkininkams, TV žinios, specialios laidos per TV, radijo laidos). Respondentai vertina ir konsultavimo tarnybų veiklą – jas nurodė 61%. 30% respondentų informaciją gauna iš seniūnijų, vietinių bendruomenių. Didelė dalis respondentų – 14% – pasirinko atsakymą „kita“, daugumoje atvejų čia buvo minimas Internetas.
Beveik du trečdaliai (62%) ūkininkų mano, kad Kaimo plėtros programa duos naudą. Daugiau taip manančių tarp optimistiškai vertinančių savo ūkio perspektyvas (74%), tarp norinčių plėsti savo ūkį (75%), tarp pateikusių ar planuojančių pateikti paraiškas (72%), tarp jaunesnių ūkininkų (75%). Komentuodami savo optimizmą, ūkininkai nurodė, kad finansinė parama sustiprins ūkius (26%), bus lengviau įsigyti įrengimus (23%).
Pagrindinė priežastis, kliudanti gauti paramą pagal Kaimo plėtros programą, buvo nurodoma „nesaugumas, baimė“, t.y. ūkininkai bijo finansinių įsipareigojimų, nėra tikri dėl ateities – tą akcentavo 36% apklaustųjų. Dalis jų, 31%, nurodė, kad yra sudėtingos paraiškų teikimo procedūros. Laiko stoką paminėjo 24% ūkininkų, o pasyvumą – 18%. Rečiau buvo nurodoma, kad trūksta konsultacijų – 10%, nesitikima naudos – 9%, per sudėtinga informacija apie paraiškos teikimo procedūras – 8%.
Ūkininkai gana aktyviai išreiškė norą dalyvauti įvairiausiuose kursuose, jei jie vyktų jiems patogiu metu ir patogioje vietoje. Ypač daug norinčių būtų sužinoti apie naujas žemės ūkio technologijas, ūkio bei finansų valdymą, teisės aktus. Dažniau mokymuose norėtų dalyvauti jaunesni, optimistiškai vertinantys savo verslą ir jau pateikę paraiškas respondentai.
