Marijampolėje prieš kelias dienas už grotų atsidūrė Brastos kaimo gyventojas Žydrius Kryžauskas (37 m.), nužudęs savo sugyventinę, 3 vaikų motiną, o tuo pat metu Klaipėdos apygardos teismas pasiuntė 16 metų kalėti Lūžgalių kaime (Priekulės sen.) gyvenusį Povilą Valeiką (38 m.) – savo žmonos, 4 vaikų motinos, žudiką.
Kruvina meilės diena
Šių šeimų vaikai liko našlaičiai dėl smurto, kurį nuo savo vyrų kentė vaikų mamos. Galima guostis tik tuo, kad dėl šių našlaičių nepadaugės „valdiškų“ namų auklėtinių, nes vaikus ketina globoti artimieji.
Beje, Marijampolės teismas nutarimą suimti įtariamąjį paskelbė kiek neįprastomis aplinkybėmis – tą dieną Ž. Kryžauskas šį nutarimą turėjo priimti kaip savo 37-ojo gimtadienio dovaną.
O mirtinas konfliktas įvyko per... meilės dieną.
Įsimintina ir lemtinga šv. Valentino diena buvo paaugliui Lukui (15 m.) ir mažamečiam Edgarui (7 m.). Šie Rasos G. (34 m.) vaikai, kaip ir mamos veido niekada nebeatsiminsianti 4 mėnesių jų sesutė, neteko mamos. Berniukai dar ir siaubą išgyveno, girdėdami ginčus namie, sužinoję, kad mama nebegyva, ir baiminęsi, jog žudiku tapęs mamos sugyventinis neįvykdytų savo pažado.
„Nužudžiau jūsų mamą, o dabar – jus. Nekenčiu jūsų!“ – tokiais žodžiais, rankose laikydamas ilgą peilį, jau miegojusius berniukus nušiurpino į jų kambarį staiga įžengęs girtas Žydrius. Laimė, iš lovos stryktelėjęs paauglys Lukas sugebėjo ne tik pasipriešinti agresyviam mamos sugyventiniui, bet ir su juo susigrumti bei atimti peilį, kuriuo Žydrius dar spėjo sužaloti Lukui kaklą. Taip pat laimė, kad paauglys tuo atimtu peiliu nesišvaistė prieš užpuoliką ir pats netapo žudiku. Vaikinukas tik riktelėjo skubiai bėgti iš kambario ir slėptis savo broliukui, o pats, taip pat sprukęs pro duris, pasileido per laukus, gretimo kaimo link, kur už maždaug poros kilometrų gyvena nuo seno jų šeimą globojanti geraširdė ūkininkė.
Pašiurpinti vaikai
Naktį pas ūkininkę atbėgusiam sužalotam paaugliui prireikė skubios medikų pagalbos. Vaikinukas tuoj buvo paguldytas į Marijampolės ligoninę.
Tuo metu į Brastos kaimą, kur nuošaliau stovi tos pačios geraširdės ūkininkės medinis namukas, o jame pastaruoju metu glaudėsi Rasos G. šeima, skubėjo policininkai. Juos gilią naktį pasitiko pusnuogis Ž. Kryžauskas, ant rankų laikydamas savo dukrytę. Girtas vyras kalbėjo nerišliai, bet pareigūnai suprato, kad neva kažkokie užpuolikai nužudė jo sugyventinę. Deja, Lukas jau buvo pasakęs, kas iš tikrųjų nužudė jo mamą.
Rasos kūnas gulėjo prie jos lovos. Moteris peiliu buvo mirtinai sužalota į krūtinę ir nugarą. Aplinkui – daug kraujo.
Pareigūnai žinojo, kad namie dar turi būti ir septynmetis nužudytosios sūnelis. Siaubo apimtas vaikas buvo surastas kluone, kur pasislėpęs tūnojo porą valandų – nuo to momento, kai brolis liepė sprukti ir slėptis. Nurimo berniukas tik nuvežtas pas tą pačią ūkininkę. O mažąja mergyte laikinai pasirūpino medikai.
Sulaikytas įtariamasis pareigūnų buvo prakalbintas tik kitą dieną, kai išsiblaivė.
Paaiškėjo, kad tą vakarą sugyventiniai šventė Valentino dieną – dviese svaiginosi alumi ir vynu. Girtėdami abu nesugebėjo bendrauti taikiai – ginčijosi ir pykosi dėl savo skurdaus gyvenimo, nuolat stokojamų pinigų, kažkokių moters skolų. Viskas baigėsi sužvėrėjusio Žydriaus mirtinu išpuoliu prieš sugyventinę.
Prakeiktas alkoholis
Dabar kalbama, kad Rasa sugyventinio smurtą patirdavo dažnai. Bet moteris niekur oficialiai nesikreipė. Užtat savo artimai bičiulei ji visai neseniai prasitarė, kad gyvena jausdama grėsmę – prašė kuo greičiau tapti mažosios dukrelės krikšto mama, „kad būtų viskas sutvarkyta, jeigu kas nors atsitiks“. Bičiulė savo pažadą įvykdė – tapo mažylės krikšto mama praėjus vos porai dienų po Rasos G. nužudymo, dar prieš jos laidotuves. Krikšto mama taps ir oficialia šios našlaitės globėja. Beje, mergytė – vienintelis bendras Rasos ir Žydriaus vaikas.
Koks likimas laukia septynmečio Rasos sūnelio, dar nežinia. Pirmiausia nutarta surasti vaiko tikrąjį tėvą, gyvenantį Dzūkijoje. Gal jis pasiims sūnų. Vaiko likimui neabejinga ir minėta ūkininkė.
O vyriausias Rasos sūnus, vos netapęs žudiko auka ir nuo tokio likimo išgelbėjęs broliuką, ir toliau gyvens globos namuose, kur gyvena jau keletą metų. Į juos pateko, kai jo mamai dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros buvo neterminuotai apribota motinos valdžia. Vėliau Rasa bandė keistis, stengėsi negerti, tvarkytis, tad vėliau gimusius abu vaikus augino pati. O pirmagimis Lukas buvo dažnas svečias motinos namuose, kaip ir lemtingąjį savaitgalį.
Kalbama, kad dabar suimtas Ž. Kryžauskas nemylėjo sugyventinės sūnų, o savo dukrelei buvo geras. Kadaise už vagystes teistas vyras su Rasa pradėjo gyventi po to, kai skausmingai iširo jo šeima Šakių krašte ir jis atvyko gyventi giminaičių pastogėje, Marijampolės krašte. Nuolatinio darbo vyras neturėjo, tačiau pagalbon ateidavo ne pas vieną, netinginiavo. Žydrius aplinkiniams neatrodydavo nei piktas, nei agresyvus, tik kalbėta, kad jis – per didelis mėgėjas išgerti.
Kaip jau minėta, alkoholiui neatsispirdavo ir Rasa, nuo mažens savo tėvų daugiavaikėje šeimoje mačiusi tokią kasdienybę. Bet pažįstamos ūkininkės dėmesys ir kitoks gyvenimo būdas, pačios baimė prarasti savo vaikus skatino Rasą gyventi kitaip, nors tai jai sunkiai sekėsi.
16 metų nelaisvės
Kokios bausmės už sugyventinės nužudymą sulauks Ž. Kryžauskas, paaiškės tik gerokai vėliau. O savo 4 mažamečių vaikų motiną pernai, vasario 11–osios vakarą, nužudęs Lūžgalių kaimo gyventojas Povilas Valeika savo likimą jau žino. Teismas pasiuntė šį įžūlų smurtautoją kalėti 16 metų. Dabar jau 6 kartus teistas P. Valeika pripažintas pavojingu recidyvistu.
Šis įvykis „Akistatoje“ buvo aprašytas jau ne kartą. Skandalingu jis tapo po to, kai nužudytos Lauros (33 m.) brolis Rytis Urbonavičius nenutylėjo, jog sesuo prieš pat mirtį skambino į policiją ir šaukėsi pagalbos – skundėsi, kad jai grėsmę kelia atėjęs girtas sutuoktinis, kuriam tuo metu teismas buvo nurodęs nesiartinti prie namų, nes P. Valeika buvo įkliuvęs dėl smurto artimoje aplinkoje jau net 5 kartus per 2 metus.
Ar moterį būtų išgelbėję policininkai, jeigu būtų operatyviai sureagavę į jos pagalbos šauksmą ir iškart atvykę pas Valeikas, niekas negali atsakyti. Galima tik spėti. O už tai, kad šalies policija gyvena skurdžiai ir vakarais bei naktimis nemenkoje teritorijoje patruliuoja vos vienas kitas ekipažas (bent jau pernai taip buvo), prieš teismą dar stos Klaipėdos rajono policijos 2 pareigūnai, tą vakarą neišsiuntę patrulių ekipažo į Lūžgalių kaimą, kaip to prašė paskambinusi 4 vaikučių motina.
Pirmiau nugirdė
P. Valeikos teismas vyko už uždarų durų, nes buvo nuspręsta neviešinti kai kurių Valeikų gyvenimo ir paskutiniojo vakaro detalių. Tačiau nenutylėta, kad teismas nustatė, jog tą vakarą Laura buvo jėga nugirdyta savo vyro – pražiodyta ir priversta nuryti pilamą alkoholį. Po mirties jos kraujyje buvo aptikta net apie 5 promiles alkoholio. Gėrė ir pats P. Valeika – sulaikius jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,94 promilės alkoholio). Savo žmoną daugiavaikis nužudė kankindamas, itin žiauriai (daužė smūgiais, nurovė plaukų, dusino), kai nugirdyta, ūmiai apnuodyta moteris buvo nebepajėgi apsiginti. Šiurpu, kad tuo metu namie buvo ir poros vaikai. Nužudęs žmoną, P. Valeika paskambino savo seseriai ir pasakė, kad Lauros nebėra.
Teisme P. Valeika savo kaltę neigė. Jis tikino žmonos tą vakarą išvis nemušęs – tik abu gėrę kartu, o tada jis užmigęs. Tačiau teismas nustatė priešingai.
L. Valeikienė nebuvo žinoma dėl girtavimo. Ji tik kiek pašaipiai buvo vertinama dėl to, jog pati skųsdavosi dėl vyro smurto, o paskui pati prašydavo jo griežtai nebausti, nesuimti, nes jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Pora taikydavosi ir vėl pykdavosi.
Visus Valeikų vaikučius iškart po nelaimės priglaudė ir jų globėju tapo jų dėdė R. Urbonavičius. Vyras sieks prisiteisti 4 milijonus litų iš valstybės, nes policiją kaltina neatlikus savo pareigos – neskubėjus į pagalbą.
Irena ZUBRICKIENĖ