Šildymo kainomis Lietuva jau pralenkė net Skandinavijos valstybes
Smarkiai išaugus iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainoms artėjantį šildymo sezoną Baltijos šalių gyventojai už šilumos energiją mokės brangiau nei Skandinavijoje. Vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct/kWh, o alternatyvų gamtinėms dujoms kurą plačiai vartojančioje Švedijoje šiluma tekainuoja 18 ct/kWh.
Anot šilumininkų, tokie skaičiai signalizuoja, kad Lietuvai būtina kiek įmanoma labiau skatinti alternatyvią energetiką ir daugiabučių modernizavimą.
Dujų kainų nepajuto
„Skandinavijos šalys, kur net 62 proc. šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą, komunalines atliekas ir kitą vietinį kurą, beveiknepajuto nesuvaldomo dujų kainų kilimo įtakos šilumos kainai“, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, mažinti išlaidas šildymui skandinavams leidžia ir renovuoti, efektyviai šilumą naudojantys, namai. Nors Skandinavijos šalys yra geografiškai šiauriau nei Lietuva, šiose šalyse sunaudojama net tris kartus mažiau šilumos energijos.
Pasiekė bedugnės kraštą
Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gamtinės dujos su transportavimo mokesčiu 2005-aisiais kainavo 351 litą už 1000 kubinių metrų, o šių metų rugpjūtį - jau 1434 litus. Šilumos kainos šalies gyventojams vien per pastaruosius metus išaugo per 40 procentų - nuo 15,9 ct/kWh praėjusią žiemą iki 23 ct/kWh artėjantį šildymo sezoną.
LŠTA jau trečius metus ragina atsakingas institucijas imtis pagrindinių šalies šilumos ūkio problemų sprendimo - priklausomybės nuo brangstančių dujų mažinimo ir pasenusių daugiabučių renovacijos. „Lietuvai pasiekus energetinės bedugnės kraštą, reikalaujame, kad valstybės pareigūnai imtųsi skubių veiksmų ir šilumos energijos taupymą paskelbtų nacionaliniu prioritetu“, - sakė V.Stasiūnas.
Biokuras atsipirktų per trejetą metų
Jo teigimu, Lietuvai būtina skubiai plėsti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką, didinti kogeneracinių jėgainių skaičių ir pradėti naudoti komunalines atliekas šilumos energijos gamyboje. „Lietuva turi milžinišką nenaudojamo biokuro potencialą, kurį būtina pritaikyti šilumos gamybai ir sumažinti gamtinių dujų naudojimą“, - sakė V.Stasiūnas.
Lietuvoje net 77,6 proc. šilumos pagaminama naudojant brangstančias gamtines dujas. LŠTA skaičiavimu, į biokuro katilines investavus 1 mlrd. litų, gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamybai sumažėtų nuo 77,6 iki 28 procentų. Ši investicija Lietuvos šilumos ūkiui leistų per metus sutaupyti apie 360 mln. litų ir atsipirktų mažiau nei per 3 metus.
Trečdalis reikalingos šilumos - šiukšlynuose
V.Stasiūno teigimu, iš Lietuvoje per metus sukaupiamų 1,3 mln. Tonų komunalinių atliekų jas kūrenant galima būtų pagaminti apie 30 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. „Deja, ES direktyvose numatytos komunalinių atliekų deginimo gamyklų statybos Lietuvoje dirbtinai stabdomos biurokratinėmis kliūtimis“, - sakė V.Stasiūnas.
Jo teigimu, brangstant kurui, Lietuva nebegali sau leisti švaistyti šilumos - būtina nedelsiant imtis neekonomiškai šilumą naudojančių daugiabučių namų renovacijos. LŠTA skaičiavimu, visų pasenusių Lietuvos daugiabučių renovacijai reikia apie 28 mlrd. litų. Renovacija leistų per metus sutaupyti apie 1,4 mlrd. litų, kurie šiuo metu paleidžiami vėjais.
„Keliasdešimt milijonų litų, kuriais renovacijos problemą esą bando spręsti Vyriausybė, yra lašas jūroje. Namų atnaujinimą būtina vykdyti valstybiniu mastu - kitos išeities neturime“, - teigė V.Stasiūnas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš dalies renovuota vos 700 daugiabučių namų. Tai sudaro vos 2 proc. iš 45 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena didžioji dalis šalies gyventojų. Kompleksiškai renovuotų daugiabučių skaičius tesiekia 20-30.
