Po „Respublikos“ rašinio apie paskubomis socialdemokratų valdininkų naikinamą sostinės Sapiegos ligoninę jos direktorius patyrė teroro ataką.
Praėjusią savaitę „Respublika“ paskelbė, kad vos per vieną dieną, spalio 24-ąją, kelių institucijų dėka buvo sunaikinta Vilniaus Sapiegos ligoninė. Kitais metais ji būtų šventusi 200 metų jubiliejų.
Negavo piniginio priedo
Šią informaciją pateikęs ligoninės vadovas Gediminas Rimdeika akimirksniu sulaukė keršto – paliepimo rašyti pasiaiškinimą ir negavo personalinio priedo už paskutinį šių metų ketvirtį.
Vilniaus regiono plėtros taryboje tą spalio 24-osios penktadienį po trumpos apžvalgos išspręsta Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų „restruktūrizavimo plano problema“. Sapiegos ligoninė prijungiama prie Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės.
Tą pačią dieną skandalingu elgesiu ir abejotinais verslo reikalais pagarsėjęs sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas Černiauskas išleido įsakymą, kuriuo Sapiegos ligoninės taip pat nebeliko.
Tą patį penktadienį Vilniaus apskrities viršininkas taip pat socialdemokratas Alfonsas Macaitis Sapiegos ligoninės vadovui Gediminui Rimdeikai siuntė raštą, kuriuo prašoma pateikti šios gydymo įstaigos kolektyvinę sutartį „ne vėliau kaip iki spalio 28 d.“
Viršininko raštas ligoninę pasiekė būtent tos dienos popietę, o ant direktoriaus stalo gulė kitą dieną. Sutapimas ar ne, tačiau „Respublikai“ ėmus domėtis paskutines dienas postuose esančių valdininkų noru likviduoti legendinę ligoninę, A. Macaitis išėjo atostogų.
Liepė pasiaiškinti
Atostogaujant viršininkui laikinai jį pavaduojantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Gžegožas Saksonas į ligoninę atsiuntė raštą, kuriuo dėl nepateiktos ligoninės kolektyvinės sutarties G.Rimdeikai liepta rašyti pasiaiškinimą.
„Tos kolektyvinės sutarties apskričiai reikėjo vien tam, kad būtų sužinota, kokiomis sąlygomis juos būtų galima išmesti iš darbo. Visus 250 mano žmonių, – „Respublikai“ sakė G. Rimdeika. – Mes apskrities atstovus kvietėme atvykti į ligoninę ir pasikalbėti su kolektyvu“.
G. Saksonas lapkričio 4-osios raštu dar spėja informuoti ligoninės direktorių G. Rimdeiką, kad jis negaus ir personalinio priedo prie atlyginimo už paskutinį šių metų ketvirtį.
„Nei čia kerštas, nei čia ką. Mes prašėme pateikti ligoninės kolektyvinę sutartį, gydytojas mums jos nepateikė, todėl paprašėme pasiaiškinti, kodėl tų dokumentų nepateikė“, – vakar sakė G. Saksonas.
Tokius priedus skiria Vilniaus apskrities viršininko administracijos Personalinių priedų, priemokų, vienkartinių piniginių išmokų ir materialinių pašalpų komisija, kuriai vadovauja apskrities administratorius Tomas Digrys.
Įsikišo ir teismas
G. Saksonas negalėjo prisiminti, kada vyko komisijos posėdis, nubraukęs pinigus G. Rimdeikai, o T. Digrio vakar nepavyko rasti nei „Respublikai“, nei apskrities viešųjų ryšių skyriaus darbuotojui Mantui Maldeikiui.
Lapkričio 6 d. į ligoninių aferą įsitraukė ir Vilniaus 1-asis apylinkės teismas. Teisėja Regina Eltermanienė nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti spalio 24 d. sveikatos apsaugos ministro G. Černiausko įsakymą dėl Sapiegos ligoninės faktinio likvidavimo. Teismo nutartis vykdytina skubiai, jos apskundimas nesustabdo jos vykdymo.
„Vilniaus apskrities viršininkui Lietuvos įstatymai negalioja, – piktinosi gydytojas G. Rimdeika. – Ne pirmą kartą esame gavę A. Macaičio raštus, kurie reikalauja padaryti ką nors... prieš mėnesį. O patys reikalauja, kad atsakymus pateiktume beveik tą pačią minutę“.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad sujungiant dvi ligonines norima paruošti šiltą vietą vienam iš socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrų. Taip pat sklinda kalbos, kad prestižiniame Antakalnio rajone esanti gydymo įstaiga vilioja ir dėl apie 8 ha žemės sklypo, kurio vertė siektų dešimtis milijonų.
Julius Girdvainis
