Daugiau laiko dokumentams pildyti ir kitam papildomam darbui, o ne ligoniams gydyti sugaištantys šeimos gydytojai seniai prašo asistentų, tačiau didesnės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įdarbins tik koordinatorius. Ir tai iš pradžių tik po vieną du, o paskui spręs, ar apsimoka didinti tokių specialistų skaičių.
Į pagalbą gydytojams
Koordinatoriai bus atsakingi už prevencinių ir profilaktinių sveikatos programų vykdymą, informuos pacientus, kokiomis programomis jie gali pasinaudoti pagal savo amžių ir ligų riziką. Jie padės lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gauti reikiamas sveikatos paslaugas, esant poreikiui registruos pacientus pas gydytojus.
Koordinatoriai taip pat teiks informaciją apie visas nemokamas paslaugas, kurias žmonės gali gauti pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Koordinatoriai turi būti įdarbinti tose gydymo įstaigose, prie kurių prisirašę ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje įstaigų, prie kurių yra prisirašę daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, yra 81, o prie 49 prisirašę daugiau kaip po 15 tūkst. gyventojų.
Daug gyventojų turinčiose gydymo įstaigose gali dirbti ir keli koordinatoriai.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sakė, kad nauja pareigybė įstaigoje bus įdiegta jau nuo liepos mėnesio. Beveik 40 tūkstančių gyventojų aptarnaujančioje įstaigoje iš pradžių dirbs tik vienas toks specialistas. Koordinatoriaus pareigos bus patikėtos vienai iš poliklinikos slaugytojų.
„Koordinatoriams įdarbinti papildomų lėšų mums niekas neskiria. Jiems už darbą turėsime mokėti iš savo lėšų. Per krizę sumažintas paslaugų balas iki šiol neatkurtas, dėl mažėjančio pacientų skaičiaus mažėja ir ligonių kasos finansavimas. Ateityje, jei leis įstaigos finansinės galimybės, galbūt įkursime ir daugiau etatų“, – kalbėjo direktorė.
Sumažins darbo krūvį
I. Čeilitkienė neabejoja, kad koordinatoriai reikalingi. Pasak jos, šie specialistai sumažins darbo krūvį šeimos gydytojams ir slaugytojams. Kartu su bendrosios praktikos gydytojais dirbančios slaugytojos dabar irgi apkrautos darbu. Jos ne tik pildo įvairią dokumentaciją, bet ir lanko ligonius namuose, atlieka procedūras.
„Su šeimos gydytojais ir slaugytojais vienoje komandoje turėtų dirbti ir asistentai, tada gydytojas tikrai daugiau laiko galėtų skirti savo tiesioginiam darbui gydyti žmogų. Tačiau tam reformuoti dabartinę sistemą iš esmės“, – kalbėjo Miesto poliklinikos vadovė.
Panevėžio rajono poliklinika koordinatoriaus pareigybės įdiegti neskubės. Pasak įstaigos direktorės Irenos Janušonienės, šis specialistas pradės dirbti nuo lapkričio 1 dienos, kaip numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos.
Direktorės nuomone, vasarą nėra prasmės įdarbinti koordinatorių, nes tokiu metu gyventojus labai sunku prisikviesti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Kita vertus, gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose nuolat paragina kaimuose dirbantys medicinos felčeriai, slaugytojos.
„Jeigu leistų finansinės galimybės, įdarbintume ir kelis koordinatorius. Dabar turime labai skaičiuoti“, – kalbėjo ji.
Už išaiškintą vėžį – po 1000 litų
Nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigos skaičiuoja, kiek joms kainuos išlaikyti koordinatorius, Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad šie specialistai patys sau užsidirbs atlyginimą.
Esą kuo daugiau pacientų koordinatorius įtrauks į prevencines programas, tuo daugiau pinigų jos gaus iš ligonių kasų.
Valstybė skiria dideles lėšas prevencinėms programoms vykdyti, bet įstaigos jomis nepasinaudoja, nes nesukviečia pacientų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas patvirtino, kad ir šiais metais ligų prevencijai kasos aptarnaujamoje zonoje, Panevėžio ir Utenos apskrityse, skirta solidi suma – 4,8 mln. litų.
Be to, už išaiškintas ankstyvos stadijos onkologines ligas gydymo įstaigos yra papildomai skatinamos. Už kiekvieną išaiškintą atvejį joms skiriama po 1000 litų.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Panevėžio poliklinika išaiškino 13 ankstyvų stadijų vėžiu atvejų ir papildomai gavo 13 tūkst. litų. Už ankstyvą šių ligų diagnostiką Panevėžio rajono poliklinika savo kasą papildė 18 tūkst. litų, nedidelė Aukštaičių šeimos klinika – 16 tūkst. litų.
Pirmoji Lietuvoje prieš porą metų koordinatoriaus pareigybę įkūrė Vilniaus Centro poliklinika. Ji džiaugiasi, kad šių specialistų dėka daugiau žmonių ateina pasitikrinti, pagerėjo ankstyvų stadijų onkologinių ligų diagnostikos rodikliai, sumažėjo pakartotinių greitosios pagalbos iškvietimų.
Koordinatoriai rytais gauna informaciją apie visus įstaigos pacientus, kurie naktį kvietėsi greitąją. Jie susisiekia su tais ligoniais, pakviečia atvykti į polikliniką išsamesniems tyrimams, užrašo pas gydytoją be eilės. Todėl žmonės rečiau pakartotinai kviečiasi greitąją.
Inga SMALSKIENĖ
