Su naujienų portalu susisiekusi skaitytoja prisistatė kaip keturiolikmečio močiutė. Pasak jos, nepilnametį ji palydėjo stomatologo vizitui Antakalnio poliklinikoje, nes mama tuo metu buvo išvykusi į komandiruotę. Vis dėlto, sulaukus savo eilės, ji buvo kartu su vaiku išprašyta lauk.
„Palydėjau vaiką į polikliniką, pas stomatologą. Manęs klausė, kas aš tokia. Atsakiau, kad esu vaiko močiutė ir jį palydėjau, mat mama yra komandiruotėje. Paminėjau poliklinikoje, jog esu įrašytas kaip žmogus, kuriam galima teikti informaciją. Ji sakė, kad yra naujas įstatymas, jog nepilnamečius palydėti gali tik nepilnamečių tėvai“, – pasakojo skaitytoja.
Pasak skaitytojos, iki šiol apie tokią tvarką nežinojo ne tik ji, bet ir visi jos artimieji.
Anksčiau nesu girdėjusi apie tokią tvarką. Kiek kalbėjau su artimaisiais, pažįstamais – niekas nežino, ką daryti tokiu atveju. Visi mes dirbam, esame užsiėmę, tad manau yra normalu, kad kartais vaiką gali nuvesti ir kitas asmuo“, – teigė skaitytoja.
Skaitytoja teigė, jog esamai tvarkai neprieštarauja, tačiau pasigenda aiškesnio informavimo, be to, nuvylė ir tai, jog vizito reikėjo laukti du mėnesius
„Aš pretenzijų neturiu, bet gal praneškite, informuokite. Gerai, jam danties neskaudėjo stipriai, bet pas gydytoją papulti Vilniuje yra labai sunku. Mes du mėnesius laukėme ir galiausiai nepriėmė“, – sakė skaitytoja.
Antakalnio poliklinikos atsakymas – palydėti gali tik tėvai, įtėviai ir globėjai
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Antakalnio poliklinika ir paklausė, ar iš tiesų nepilnamečius gali palydėti tik tėvai.
Į klausimą atsakiusi Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė teigė, jog šiuo metu įstatymų tvarka numato, jog sveikatos priežiūros paslaugomis teikiamos tik dalyvaujant teisėtiems atstovams
„Paslaugų teikimo nepilnamečiams asmenims tvarką reglamentuoja LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas. Jame numatyta, kad vaikui iki 16 m. amžiaus asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik dalyvaujant teisėtiems atstovams (tėvams, įtėviams, globėjams)“, – sakė R. Vanagienė.
Pasak Antakalnio poliklinikos atstovės, teisė gauti paciento sveikatos duomenis nėra lygi galimybei atstovauti nepilnametį pacientą – tai gali padaryti tik teisėto atstovo statusą įgiję asmenys.
„Svarbu pažymėti, kad teisė gauti informaciją apie pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir teisė atstovauti nepilnametį pacientą (t. y. tame tarpe ir priimti sprendimus dėl jam teikiamų paslaugų) nėra tas pats. Teisėtų atstovų dalyvavimas teikiant paslaugas nepilnamečiams asmenims būtinas todėl, kad gydymo procese (ypač teikiant odontologines paslaugas) tik teisėti atstovai turi teisę priimti sprendimus dėl nepilnamečiam asmeniui atliekamų intervencijų, nuskausminimo ir pan“, – teigė R. Vanagienė.
R. Vanagaitė taip pat pabrėžė, jog šis įstatymas pastaruoju metu nepasikeitė – tokia tvarka numatyta mažiausiai prieš keletą metų.
Šeimos gydytoja – tvarkos laikomasi ne visuomet
Šeimos gydytoja ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė teigė, jog nors tokia tvarka, pagal kurią nepilnamečius palydėti gali tik tėvai, įtėviai arba globėjai egzistuoja, ši tvarka taikoma ne visuomet, o daugiau profilaktiniam gydymui, planiniams klausimams. Be to, tvarkos taikymas priklauso ir nuo gydytojo specialybės ir nuo individualaus gydytojo.
„Taip, kai yra kokie nors planiniai klausimai, norėtųsi, kad atvyktų tėvai arba globėjai, turintys dokumentus.
Bet būna ir kitų situacijų – jeigu pavyzdžiui vaiko būklė tikrai sunki, mes neatsisakysime suteikti sveikatos paslaugų. Būna tokių atvejų, kad vaikas prasiskėlė galvą ir jį atveda mokytojas.
Galiausiai, mes, šeimos gydytojai, savo pacientus pažįstame iš veido. Jeigu tu vaiką iš veido pažįsti, esi jį matęs 10 kartų, tuomet konsultuoji vaiką ir viskas. Bet kitaip gali būti su kitų specialybių gydytojais“, – teigė T. Kundrotė
