Medikai baiminasi, kad dėl esamos situacijos ligos atvejų bet kada gali pasipilti lyg iš gausybės rago, nes tyrimas dėl koronaviruso atliekamas per mažai asmenų.
Iš viso šalyje atlikta vos daugiau nei 350 testų, kai kitose valstybėse šie skaičiai siekia ir 10 tūkst.
„Mes jau kurį laiką akcentuojame, kad tiriame labai nedaug asmenų, kad reikia sudaryti sąlygas norintiems patiems išsitirti. Tikrai yra žmonių, kurie keliavo, ir jei jau valstybė nepajėgi daryti tyrimus, tai bent už savo lėšas duoti tai padaryti.
Tad neturime aiškaus epidemiologinio vaizdo, tiriame tik siauras grupes, todėl tikėtina, kad tų besimptomių ar su išreikštais mažais simptomais asmenų pas mus yra nemažai. Bet jų negalime identifikuoti ir tokiu būdu laiku juos izoliuoti“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jau iki dabar buvo elgiamasi nelabai racionaliai vieno tyrimo metu, kai galima ištirti 70 mėginių, dedant vos keletą jų.
„Taigi, jau buvo galima ištirti daugiau žmonių, bent jau kurie lankėsi rizikos šalyse. Atvirai kalbant, situacija dabar nėra aiškiai apibrėžta. Taip, mes turime tas kategorijas, kada tirti, jei buvai endeminėje zonoje, turėtas kontaktas ir jei pasireiškė simptomai, tada turi kreiptis. Bet tie žmonės keliauja ir jų tikrai yra daugiau, iš tų šalių, kur jau yra susirgimų, nors jos ir nepaskelbtos rizikos šalimis“, – pabrėžė ji.
Šią problemą ne kartą kėlė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, pabrėždamas, kad reikia turėti galimybę tirti net esant pacientams, kurie neatitinka COVID-19 atvejo kriterijų.
„Tiesiog leiskite paimti mėginius dėl COVID-19 šeimos gydytojams, kai jie mato tai reikalinga. Pacientai net pasiruošę mokėti už tokį tyrimą“, – akcentavo jis.
Nurodymai kitoms laboratorijoms jau duoti
Komentuodamas šią situaciją trečiadienį Seime premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad be pagrindinės tyrimus atliekančios laboratorijos pajungus dar dvi testavimo pajėgumai siektų 800 mėginių per parą.
„Tai su finansų klausimais nesusiję, reagentai perkami, įranga yra, viskam pasiruošta“, – sakė jis.
Jam antrindamas A. Veryga patikslino, kad papildomi pavedimai, kad ir kitos laboratorijos galėtų atlikti tyrimus, jau yra duoti.
„Reagentai dar šią savaitę turėtų pasiekti Lietuvą. Dėl norinčiųjų išsitirti turėtume suprasti, kad čia ne tik tyrimų galimybių išplėtimo klausimas, bet ir pačių mėginių paėmimo saugumo. Jei žmogus įtaria, kad gali būti užsikrėtęs, jis neturėtų važiuoti pas šeimos gydytoją. Ten jis gali užkrėsti dešimtis kitų žmonių, ir gydytojus“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad dar nėra poreikio paleisti kitas laboratorijas, kurios ir kitiems tyrimams naudojamos.
„Dabar reikiamą įrangą turi keturios įstaigos. Tik noriu dar kartą akcentuoti, kad jei asmuo, kuris mano, kad galėjo kontaktuoti su sergančiuoju, turi pagrįstų abejonių dėl rizikos, tai reikia saviizoliuotis, o ne lėkti į laboratoriją.
Jei nesant simptomų tyrimas bus neigiamas, tai dar nereiškia, kad žmogus nebus užsikrėtęs. Įsivaizduokite, kas bus, jei pradėsime tirti visus sloguojančius. Negalima neatsakingai paleisti visko“, – Seime kalbėjo jis.
Apsaugos priemonių nebėra, kur įsigyti
Nors šios savaitės pradžioje ir buvo atnaujintos sąlygos, kurioms esant asmuo būtų tiriamas dėl koronaviruso infekcijos – galimai sergančiu žmogus laikomas ir tada, kai jam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jam reikalinga hospitalizacija, realybėje tokio atvejo nustatymas galėtų tapti rimtu iššūkiu
Jei toks atvejis pasitvirtintų, kai žmogus neįtariant apie ligą patektų į ligoninę, kaip būtų užtikrinamas saugumas – kaip elgtis darbuotojams, dezinfekuoti aplinką?
„Toks atvejo išplėtimas išties gali komplikuoti situaciją, nes nustačius jį kažkur rajone atsitiktinai, kaip bus reaguojama? Tai – klausimai, į kuriuos dar reikia atsakyti“, – sutiko Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos vadovas Dalius Vitkus.
LMS atstovė neslėpė, kad medikai šiuo metu jaučiasi ne tik nepasiruošę, bet ir labai sunerimę, nes paskutinėmis dienomis ypač Europoje situacija keičiasi drastiškai.
„Pažiūrėkite, kokie toje pačioje Norvegijoje dideli sergamumo augimo tempai. Ir neramu, kad tos priemonės, kuriomis dabar bandoma suvaldyti protrūkį, yra nepakankamos. Kai turėsime tokią krizę, nes atvejų neabejotinai daugės, tada bus jau per vėlu.
Turime stengtis užkirsti kelią, o ne stengtis susidoroti su pasekmėmis. Ką mes turime toje pačioje Italijoje? Kai pasipila tokių būklių pacientai, kai reikia ne tik ventiliacijos, bet ir išorinio plaučio, specialios aparatūros, tai jos nėra. Jos apskritai nėra tiek daug. Ir kai turi dilema, kurį pacientą gelbėti, o kurį – ne, tai kelia didelį nerimą tarp medikų“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Jos teigimu, jau vėlu darosi kalbėti ir apie pakankamus apsaugos priemonių kiekius, nes jų paprasčiausiai nebėra, kur įsigyti.
„Priemonių trūksta visame pasaulyje, kiek yra fizinio, piniginis niekuo nepadės, nes nieko nebenupirksi iš rezervo, tai juo stengsis aprūpinti tas ligonines, kurioms tenka didžiausias krūvis. O visi kiti realiai lieka ant ledo ir turi suktis, kaip gali. Kažkas gal turi kokius vidinius rezervus, tai ir naudoja. Net elementarių medicininių kaukių nėra iš kur užsisakyti“, – konstatavo ji.
Pašnekovės pastebėjimu, Italijoje situacija katastrofiška: „Pasipylė gydytojų laiškai, jog ten jie – kaip kare. Ir jie įspėja, kad kaip tik tuo laiku, kai viskas atrodo ramu, tada reikia imtis drastiškiausių priemonių.“
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad labai svarbu motyvuoti žmogų karantinuotis, nes tikrai didelė dalis žmonių, besijausdami gerai, nesilaiko rekomenduojamo režimo.
Savo ruožtu ministras yra tikslinęs, kad šiuo metu šalyje yra apie 200 dirbtinių plaučių ventiliacijos aparatų.
„Tikslaus skaičius dabar nepasakysiu, nes tai nėra baigtinis skaičius. Pagal tą scenarijų, kurį galėtume spėti, ne Italijos, o Prancūzijos, Vokietijos, tai tiek turėtų užtekti. Tačiau jei kartotųsi Italijos scenarijus, pagrindinis klausimas būtų jau ne aparatūros, bet personalo klausimas, kas fiziškai galėtų pasirūpinti žmonėmis“, – pridūrė jis.
Greitieji testai – ne panacėja
Viešojoje erdvėje pasirodė ir svarstymai dėl greitųjų testų Lietuvoje prieinamumo siekiant nustatyti COVID-19. Vis dėlto specialistai neskubėjo pritarti šios priemonės būtinumui.
„Dėl greitųjų testų ne taip lengva pasakyti, nes šiandien dar ne tiek daug žinome apie juos. Greitieji testai šiaip nustato antikūnus, bet ne nukleorūgštį. Taigi, realiai „prasilenkiama“ laike, nes antikūnai susidaro vėliau nei galim greitai, kas yra svarbu diagnostikos metu, nustatyti nukleorūgštis. Tai kiek atsargiai žiūriu, nors tyrimas atliekamas greitai, bet tai nėra tokia ankstyva diagnostika, kurios reikia šiandien“, – svarstė D. Vitkus.
Nors kol kas tyrimus atliekanti viena Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jo teigimu, situacija vystosi taip, kad ir kitos laboratorijos turės pradės tą daryti.
„Tik laiko klausimas, kada pasieksime kritinę tyrimų masę“, – sakė jis.
Visgi, nors galimybę atlikti tokius tyrimus turi ir privačios gydymo įstaigos, tačiau pašnekovas nebuvo linkęs vertinti to pozityviai.
„Nepritariu nuomonei, kad žmonės mokamai darytų tyrimus, net ir gripo tyrimai yra atliekami, kai yra aiškios indikacijos. Taigi palaikau nuomonę, kad tyrimus atliktų tik pagal gydytojo paskyrimą.
Aišku, jeigu pradėtų infekcija plisti vietoje, natūraliai išaugtų tyrimų poreikis ir reiktų viską apgalvoti. Yra ir pragmatiška situacija – kiek gamintojai gali pagaminti reagentų, kurių dabar yra ribotas skaičius. Tad turime nešvaistyti reagentų į kairę ir į dešinę, nes galime pristigti“, – atkreipė dėmesį laboratorinės medicinos draugijos vadovas.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į Italiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia priemonių paketą, kad užtikrintų pakankamą užimtumo lygį ir visas garantijas.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat informuojama, kad atnaujinta, kokioms sąlygoms esant žmogus bus tiriamas dėl koronaviruso infekcijos. Papildomos sąlyga, jog galimai sergančiu žmogus laikomas ir tada, kai jam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (staiga prasideda karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam reikalinga hospitalizacija, tačiau nenustatoma šių simptomų priežastis. Paprastai tariant, atmetamos visos kitos galimos diagnozės, visi kiti galimi susirgimai.
Tie, kurie lankėsi nurodytose šalyse, prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų, nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje.
Taip pat patariama stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
