Pasak VUL Santaros klinikų Pirminės kardiologinės prevencijos kabineto gydytojos Annos Laurinavičienės, naujausi duomenys nežada nieko gero – net keturi iš dešimties 45–64 metų amžiaus žmonių serga širdies ir kraujagyslių liga (ŠKL), o nuo 65 m. ši statistika padvigubėja.
„Praėjusiais metais daugiau nei pusė žmonių mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 10-ies net nesulaukė 65 metų amžiaus. Kone kasdien socialiniuose tinkluose, informaciniuose portaluose matome antraštes, kuriose rašoma apie staigias netikėtas jaunų žmonių mirtis. Tokia yra realybė, kad miršta labai daug jaunų žmonių“, – konstatavo ji neseniai LITEXPO surengtoje „Sveikatos parodoje 2023“.
Kaip išvengti šių ligų, kada ir į ką reikia kreiptis, kaip dažnai tą reikėtų daryti ir ar reikia apsilankyti pas gydytoją nejaučiant jokių simptomų – apie visa tai gydytoja papasakojo išsamiau.
Aktualu visiems, sulaukusiems 40-ies metų
A. Laurinavičienė priminė, kad, atsižvelgiant į tokią gąsdinančią situaciją, šalyje jau nuo 2006 metų vykdoma ŠKL prevencijos programa. Gera žinia – šiais metais ji buvo atnaujinta ir dabar vadinama ŠKL prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa.
„Pagal ją yra teikiamos dvi paslaugos – pirminė ŠKL tikimybės vertinimo ir prevencijos paslauga, kurią teikia šeimos gydytojas ir jo komanda, bei išsami ŠKL prevencijos paslauga, kurią jau teikia gydytojas kardiologas su savo komanda“, – nurodė gydytoja.
Kokie yra kriterijai ir kas yra kviečiami dalyvauti šioje programoje? Kardiologės aiškinimu, kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje yra paskiriamas vienas asmuo, kuris, rekomenduotina, ne rečiau kaip 2 kartus per metus sudaro arba atnaujina sąrašą asmenų, kurie gali dalyvauti šioje programoje.
„Tai yra, tikėtina, sveiki asmenys nuo 40 iki 60 metų amžiaus imtinai – tiek vyrai, tiek moterys. Anksčiau vyrai galėdavo pasitikrinti iki 55 metų, o moterys – tik nuo 50 metų amžiaus. Džiugu, kad ribos buvo suvienodintos, nuo šiol tam tikro amžiaus poros netgi kartu gali atvykti pasitikrinti dėl ŠKL“, – pastebėjo pranešėja.
Nepaisant amžiaus ribų, vis tik yra tam tikri požymiai, kada pacientai neturėtų būti nukreipiami šiai paslaugai gauti. „Tai yra tokie pacientai, kuriems jau yra diagnozuotas miokardo infarktas arba išeminis insultas, aterosklerozinė kraujagyslių liga, mat tokie žmonės jau yra prižiūrimi kardiologo“, – vardijo ji.
Taip pat nekviečiami tie pacientai, kuriems jau yra nustatytas širdies nepakankamumas ir tuo metu jie yra aktyviai gydomi, kuriems diagnozuota 4 ar 5 stadijos lėtinė inkstų liga, taikomos dializės, pacientai, kurie tuo metu serga infekcinėmis ligomis (jie galėtų būti kviečiami sudalyvauti programoje vėliau), tie, kurie pusės metų laikotarpiu buvo gydomi dėl piktybinių navikų arba jiems yra taikomas simptominis paliatyvusis gydymas (pabaigus gydymą pacientai jau galėtų būti įtraukti į programą).
Kokius tyrimus atlieka šeimos gydytojas?
Pakviestam pacientui sutikus dalyvauti prevencinės patikros programoje, pirminės programos metu jam yra atliekami laboratoriniai tyrimai, padaroma elektrokardiograma.
„Kai jau yra tyrimų atsakymai, asmeniui paskiriama šeimos gydytojo konsultacija ir jos metu yra sudaromas prevencinių priemonių planas, prireikus yra paskiriamas medikamentinis gydymas. Konsultacijos metu yra įvertinama gliukozės koncentracija, tai yra kokia cukraus koncentracija kraujyje yra nevalgius. Jei rezultatai prieštaringi, tada yra atliekamas gliukozės netoleravimo mėginys, vertinama lipidograma – kiek ir kokių riebalų yra mūsų kraujyje, kiek vadinamo „gerojo“, kiek „blogojo“ cholesterolio“, – aiškino A. Laurinavičienė.
„Praėjusiais metais daugiau nei pusė žmonių mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 10-ies net nesulaukė 65 metų amžiaus.“
Taip pat yra įvertinama kreatinino koncentracija, kuri atspindi inkstų funkciją, sergantiems diabetu yra atliekami papildomi tyrimai. Vertinant inkstų funkciją ištiriamas ir rytinis šlapimas.
Pasak kardiologės, viso to reikia tam, kad būtų galima laiku nustatyti lėtines ligas arba jų pradžią: „To reikia laiku nustatyti cukrinį diabetą, lipidų apykaitos sutrikimus, net miokardo infarktą, užfiksuoti ritmo ar laidumo sutrikimus, išeminius pakitimus bei įvertinti inkstų funkciją.“
Sunerimti, jei liemuo didesnis nei 88 ir 102 cm
Taip pat šeimos gydytojas vizito metu įvertina, ar pacientas neturi metabolinio sindromo. Gydytojos aiškinimu, tai yra tam tikrų simptomų derinys – dažniausiai tai yra nutukę asmenys, kurie turi obuolio tipo figūrą, tai yra kai daugiausiai riebalų yra liemens srityje:
„Jei moterų liemuo yra didesnis nei 88 cm, o vyrų – daugiau nei 102 cm, vertiname, kad tai yra obuolinio tipo nutukimas. Taip pat yra įvertinamas arterinis kraujo spaudimas – jei viršutinis yra didesnis arba lygus 130, o apatinis 85 mmHg, laikome, kad pacientui yra padidėjęs kraujo spaudimas.
Taip pat tikrinama, ar yra padidėjusi gliukozės, trigliceridų koncentracija, o „gerojo“ cholesterolio koncentracija sumažėjusi. Jei nors 3 požymiai iš šių 5 yra teigiami, tuomet patvirtiname metabolinio sindromo diagnozę. Taip pat tai daroma ir tais atvejais, jei pacientas jau vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus arba vaistus, kurie mažina cholesterolio koncentraciją.“
Šeimos gydytojas tokio vizito metu taip pat įvertina šeiminės dislipidemijos galimybę.
Įvertina ir riziką numirti per 10 metų
Galiausiai gydytojas bendrai įvertina, kokia yra paciento ŠKL rizika procentais pagal tam tikrą (SCORE2) lentelę.
„Pavyzdžiui, jei 45 metų rūkantis vyras turi 6,2 mmol/l nedidelio tankio cholesterolio koncentraciją, tikimybė, kad per artimiausius 10 metų įvyks miokardo infarktas, insultas ar jis numirs, yra daugiau nei 20 procentų. Šiuos skaičius būtina pasakyti pacientui, kad jis suvoktų, kokia yra reali tikimybė, jog įvyks kažkas iš šių įvykių“, – pabrėžė A. Laurinavičienė.
Jos aiškinimu, labai didelei rizikos grupei yra priskiriami visi pacientai, kurių bendras cholesterolis yra daugiau nei 8 mmol/l arba mažo tankio, tai yra „blogasis“ cholesterolis yra daugiau nei 5 mmol/l, pacientai, kuriems nustatyti 3 laipsnio hipertenzija arba tie, kuriems nustatytas 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas ir yra jau pažeisti kiti organai.
„Taip pat, jei yra nustatyta vidutinio sunkumo lėtinė inkstų liga arba pacientui pagal minėtą lentelę iki 50 metų amžiaus rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra daugiau arba lygi 7,5 proc., o virš 50 metų, kas yra absoliuti dauguma Lietuvos populiacijos, yra didesnė nei 10 proc. Visi pacientai, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, priskiriami labai didelei ŠKL rizikos grupei, taip pat ir tais atvejais, jei jau yra patvirtinta aterosklerozinė širdies liga, o pakitimai kraujagyslėse yra iki 50 proc. kraujagyslės spindžio“, – dėstė kardiologė.
Kas keliauja toliau pas kardiologą?
Visi tokie pacientai, kuriems nustatyta labai didelė rizika, turi būti nukreipti pas kardiologą išsamiai prevencijos paslaugai gauti. Jo konsultaciją tokie žmonės turėtų gauti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Pacientams tada yra vėl kartojami laboratoriniai tyrimai, kurie jau leidžia praėjus 3 mėnesiams po šeimos gydytojo konsultacijos vertinti, ar paskirtas gydymas efektyvus. Taip pat atliekami kiti platesni tyrimai – širdies echoskopija, vertinamas arterijų standumas, ar kraujagyslėse nėra plokštelių ir t.t.
„Kai pacientai jaučiasi puikiai, pas mus ateina pavėluotai. Esant didesniam nei tikslinis kraujospūdžiui, tai yra daugiau nei 130/80 mmHg, nesvarbu, kad žmogus nieko nejaučia esant ir didesniam kraujo spaudimui, jau prasideda kraujagyslių pažeidimas.“
„Po 6 mėnesių visi pacientai, dalyvaujantys šioje programoje, turėtų būti kviečiami šeimos gydytojo konsultacijai siekiant įvertinti, ar pasiekti nustatyti rodikliai ir buvo efektyvus paskirtas medikamentinis gydymas. Tai svarbu, nes anksčiau toks vizitas nebuvo privalomas ir dažnai pacientai, kurie buvo priskiriami labai didelei ŠKL rizikos grupei, joje ir likdavo.
Bet bendras tikslas, kad sumažėtų pacientų rizika, jog jie žinotų, kad tai nėra viena konsultacija, kai paskiriamas gydymas ir pacientas nebegrįžta. Tai yra nuoseklus procesas. Atvykęs po pusės metų kontroliniam vizitui, vėliau toks pacientas programoje kviečiamas dalyvauti po metų. Tuo metu pas kardiologą jis turėtų apsilankyti kas 4 metus“, – tvarką išsamiai paaiškino A. Laurinavičienė.
Kitiems prireikia lankytis rečiau
Tie pacientai, kuriems nustatyta didelė ŠKL rizika, kviečiami dalyvauti kas 2 metus, o po pusės metų tokie asmenys turėtų apsilankyti šeimos gydytojo konsultacijai, kai turėtų būti vertinama, ar pasiekti užsibrėžti gydymo tikslai.
Tuo metu tie pacientai, kurie buvo priskirti mažai ar vidutinei ŠKL rizikai, kitą kartą pakvietimą dalyvauti programoje turėtų kas 4 metus. Tada tyrimai vėl kartojami ir iš naujo vertinama paciento rizika.
Pranešėja pridūrė, kad esama dar vienos naujovės: pacientams, kuriems nustatyta didelė ir labai didelė ŠKL rizika, yra sudaromas prevencijos priemonių planas: „Yra numatoma tikslai, kuriuos reikia pasiekti, galimas paskirti gydymas. Esant poreikiui tokie pacientai turėtų būti nukreipiami dietologui, dietisto konsultacijoms, gyvensenos medicinos specialistui ar kitam šeimos gydytojo komandos nariui.“
Ateina pavėluotai, nes apgauna gera savijauta
Kardiologė pabrėžė, kad rūpindamiesi savo širdimi šiandien žmonės investuoja į sveikesnį ir gyvybingesnį rytojų. Vis tik ne visi gyventojai išgirsta gydytojų kvietimą pasitikrinti profilaktiškai.
„Dažniausiai tie pacientai, kurie jau buvo kartą dalyvavę prevencinėje programoje, žino apie tokią galimybę ir ateina pakartotinai. Bet labai apmaudu, kad didelė dalis nepasinaudoja šia paslauga ir mes dažnai nustatome išplitusią aterosklerozinę ligą, kraujagyslėse atsiranda pakitimai, aterosklerotinės plokštelės, ko būtų galima išvengti laiku paskyrus medikamentinį gydymą, pakoregavus rizikos veiksniu. Bet labai dažnai tai nustatome per vėlai, kai procesas pažengęs. O tikslas – kad to apskritai pavyktų išvengti“, – pabrėžė A. Laurinavičienė.
Nors kai kurie gyventojai net užfiksuodami padidėjusį kraujospūdį sako, kad jaučiasi gerai ir nemato reikalo kreiptis į medikus, kardiologė akcentavo, kad toks elgesys gali turėti skaudžių pasekmių.
„Kai pacientai jaučiasi puikiai, pas mus ateina pavėluotai. Esant didesniam nei tikslinis kraujospūdžiui, tai yra daugiau nei 130/80 mmHg, nesvarbu, kad žmogus nieko nejaučia esant ir didesniam kraujo spaudimui, jau prasideda kraujagyslių pažeidimas. Tai yra ilgas procesas, bet šie pažeidimai yra negrįžtami, todėl labai svarbu nustačius pažeidimą pradėti gydymą, kad ateityje išvengtume daug didesnių negrįžtamų padarinių“, – konstatavo gydytoja kardiologė.
