Pažangu, patogu, bet reikia tobulinti – taip nuo liepos 1 dienos įsigaliojusią elektroninių nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų sistemą vertina kaimų ir miestų gydytojai. Dauguma jų jau pusmetį pratinosi pažymėjimus pildyti elektroniniu būdu ir spėjo įvertinti naujosios sistemos pranašumus ir trūkumus.
Reikėtų ir elektroninių receptų
Merkinės ambulatorijos bendrosios praktikos gydytoja Gražina Žėkienė jau nuo balandžio mėnesio išrašo tik elektroninius pažymėjimus ir džiaugiasi, kad dabar šį darbą gali padaryti greičiau ir paprasčiau.
„Patogu ir gydytojui, ir žmogui, kuriam dabar dėl ligos pašalpos nebereikia vykti į „Sodrą“ – prašymą jis gali pateikti internetu. Patikėkite, kaime žmonės taip pat moka naudotis kompiuteriu ir dėl to niekam problemų nekyla“, – tikino gydytoja.
Daugiau laiko priversti skirti dokumentams rašyti nei ligoniui apžiūrėti gydytojai norėtų, kad šis darbas būtų kuo labiau modernizuotas.
„Biurokratijos mūsų darbe dar yra labai daug. Beveik visą laiką suryja receptų rašymas. Žiūrėk, įeina pro duris močiutė, o su ja – kalnas ligų ir toks pat kalnas receptų. Būtų nuostabu, kad ir receptai būtų elektroniniai. Pasaulyje taip jau seniai daroma“, – kalbėjo Merkinės ambulatorijos gydytoja G.Žėkienė.
Vilniaus Šeškinės poliklinikos šeimos medicinos gydytoja Rimutė Severina Maksimavičienė taip pat jau įgudo naudotis elektronine sistema – vidutiniškai tai užtrunka 5–7 minutes, bet kartais ir ilgiau, ypač kai sistema stringa. Žinant, kad vienam pacientui skiriama vos 20 minučių, laiko apžiūrėti lieka tikrai nedaug.
„Ne viskas čia dar gerai sustyguota. Pavyzdžiui, pratęsti popierinę nedarbingumo pažymą būdavo gerokai paprasčiau, o elektroninėje versijoje kiekvieną kartą turi iš naujo pildyti pažymą. Reikėtų šią procedūrą supaprastinti“, – įsitikinusi R.S.Maksimavičienė.
Anot Šeškinės poliklinikos direktoriaus Jono Kairio, paprastai penktadieniais po pietų sistema ima strigti ir neįmanoma susisiekti su „Sodra“. O duomenys apie nedarbingumo pažymėjimą turi būti perduoti tą pačią parą.
Tačiau medikai jau pajuto, kad biurokratizmo mažėja: nereikia pildyti nedarbingumo pažymėjimų registrų, į „Sodrą“ vežioti dokumentų šaknelių.
Gydytojai nori apsidrausti
Vilnietė šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė, dirbanti Medicinos paslaugų centre Pilaitėje, taip pat gyrė naująją sistemą, kurios visi pranašumai dar išryškės ateityje.
„Gerai, kad vėliau iš karto ekrane galėsime matyti visą informaciją apie ligonio nedarbingumo istoriją. Nebereikės sklaidyti ligonio kortelės“, – sakė medikė.
Kol dar nėra įgudę elektroniniu būdu pildyti pažymų, gydytojai sugaišta šiek tiek daugiau laiko. Sklandžiam darbui trukdo ir tai, kad kol kas kompiuteriai stovi ne ant kiekvieno gydytojo stalo. Tačiau visa tai – nesunkiai išsprendžiamos organizacinės problemos.
Nors dabar ligoniui nebereikia atvykti pas gydytoją nutraukti nedarbingumo pažymėjimo – užfiksuoti laikinojo nedarbingumo pabaigos, kai kurie gydytojai linkę laikytis senos tvarkos.
„Norime, kad pasveikęs pacientas pasirodytų, kad galėtume tuo įsitikinti patys. Antra vertus, bandome apsidrausti ir nuo piktnaudžiavimo, kai po poros savaičių atėjęs pacientas gali pareikšti nežinojęs apie nedarbingumo pabaigą“, – pasakojo A.Dimaitienė.
Ne skrydžių valdymo sistema
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis neabejoja naujosios elektroninės sistemos nauda ir tikina, kad ją greitai pajus visi: pacientai, gydytojai ir darbdaviai.
Gydytojams patogu, nes dauguma elektroninio pažymėjimo laukų užsipildo automatiškai. Sistema pateikia visą informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per pastaruosius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos kampelyje buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Be to, gydymo įstaigoms nebereikia užsiimti nedarbingumo pažymėjimo blankų apskaita, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, kitų dokumentų.
Nereikia minti „Sodros“ slenksčio
Ligoniams taip pat nebereikia minti „Sodros“ slenksčio – pakanka parašyti prašymą nedarbingumo išmokai gauti. M.Strumskis tikino, kad, internetu pateiktus prašymą, pašalpą galima gauti greičiau ir patogiau.
„Anksčiau pacientas pas gydytoją turėdavo apsilankyti ir pasveikęs, kad tai būtų užfiksuota nedarbingumo pažymėjime, vėliau tą pažymėjimą turėjo pateikti „Sodrai“. Dabar to daryti nebūtina. Pasveikęs žmogus iš karto gali eiti į darbą, o elektroninis pažymėjimas „nukeliaus“ savo keliu“, – naujosios sistemos pranašumus vardijo „Sodros“ atstovas.
Patogu ir darbdaviams, kurie visą reikiamą informaciją apie apmokėtas nedarbingumo dienas ir nedarbo laikotarpius „Sodrai“ taip pat gali perduoti elektroniniu būdu. Prisijungę prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos, darbdaviai gauna visą informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą.
Darbuotojui neatvykus į darbą, darbdavys internete gali matyti, ar jis kreipėsi į gydytoją ir ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
„Sistemos veikimo sutrikimų vis dar pasitaiko, bet juk tai – ne skrydžių ar atominės elektrinės valdymo sistema, kuriai keliami aukščiausi reikalavimai. Viską suprantame ir, jei sistema neveikia, duomenis „Sodrai“ galima perduoti vėliau.
Nėra abejonių, kad naujoji sistema taupo visų mūsų laiką ir pinigus. Kasmet vien nedarbingumo pažymėjimų blankams spausdinti išleisdavome milijoną litų. Kas suskaičiuos, kiek sutaupysime laiko nebevežiodami ir nebevaikščiodami į „Sodrą“ su popierėliais?“ – retoriškai klausė M.Strumskis.
Jo pateiktais duomenimis, naujosios elektroninės sistemos įdiegimas „Sodrai“ kainavo 3 mln. litų.
Aušra Pocienė
