Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis gana griežtai pasisako darželių ir mokyklų klausimu. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kreipėsi į Vyriausybės narius ir pateikė įtakingo leidinio „The Economist“ publikuotų straipsnių citatas.
Šie straipsniai remiasi naujausiais moksliniais tyrimais apie koronaviruso plitimą tarp vaikų ir jaunuolių, apie švietimo įstaigų uždarymo įtaką gyventojams ir ekonomikoms.
Nereikėtų vadovautis baimėmis ir siaurais interesais
„Mokyklų uždarymas gali padėti pristabdyti viruso plitimą, bet yra mažiau efektyvus nei kitos priemonės. Negalima ignoruoti, kad uždarant mokyklas primetami milžiniški kaštai, susiję su vaikų vystymusi, tėvų ir šalies ekonomika“, – nurodoma vienoje publikacijoje.
Kitoje teigiama, kad šalims švelninant karantino ir socialinio ribojimo priemones mokyklos turi būti pirmos atsidarančios institucijos.
Esą, joks kiekis tėvų dėmesio ir vaizdo skambučių nepakeis gyvų mokytojų ir socialinių įgūdžių ugdymo mokyklose ir žaidimo aikštelėse.
„Neturtingi vaikai kenčia labiausiai. Pasiekimų atotrūkis tarp vaikų iš pasiturinčių ir neturtingesnių šeimų išaugs“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis ir retoriškai klausia, kaip atrodo nuotolinės pamokos, kai šeimoje vienas kompiuteris ir trys vaikai.
Be to, kaip teigiama „The Economist“, nėra įrodymų, kad užsikrėtę vaikai tampa „tyliais nešiotojais“, perduodantys virusą šeimos nariams. Tyrimai Islandijoje ir Olandijoje nerado nė vieno atvejo, kuomet vaikas perduotų virusą savo šeimai.
„Aš labai tikiuosi, kad mūsų politikai vadovaujasi kitų šalių gerąja patirtimi, atliktais tyrimai ir sveiku protu, o ne tik neracionaliomis baimėmis ir siaurais interesais“, – rašo N. Mačiulis.
Stinga patikimų tyrimų
Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti gydytojai infektologai idėją kuo skubiau atverti ugdymo įstaigas vertino prieštaringai. Jų teigimu, dar yra nepakankamai tyrimų ir įrodymų, kad vaikai neperneša infekcijos.
„Problema yra ta, kad tyrimų su vaikais yra labai nedaug. Tačiau su tuo susiduria daugelis pasaulio šalių.
Faktas, kad yra registruojama daug mažiau vaikams kliniškai pasireiškiančių infekcijos formų ir palyginus su suaugusiais jie serga daug rečiau, dažniausiai nesunkiai.
Tačiau su tokiais kategoriškais teiginiais, kad vaikai negali perduoti viruso, neišeina sutikti. Reikia gero patikimo medicininio šaltinio, kuriame būtų pasakyta, kad viruso cirkuliavimas tarp vaikų būtų kažkoks kitoks negu suaugusiųjų amžiaus grupėse“, – kalbėjo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis.
Siekia apsaugoti rizikos grupes
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pabrėžė literatūroje nematęs tokio atvejo, kad vaikai galėtų būti „tyliais nešiotojais“, tačiau priminė, kad ribojimai dėl ugdymo įstaigų pirmiausia įvesti siekiant apsaugoti vyresnius žmones.
„Kiek teko sekti užsienio spaudą ir literatūrą, neteko užfiksuoti, kad vaikai iš mokyklos parneštų virusą. Tačiau mokyklas pirmiausia uždarė dėl to, kad joje neišvengiami dideli įvairių amžiaus grupių susibūrimai.
Be to, stengtasi izoliuoti vyresnius žmones nuo kontaktų, taip pat – ir nuo vaikų. Tačiau galimas ir atvirkštinis variantas – mokytojas perduoti virusą vaikui“, – pastebėjo jis.
V. Usonis savo ruožtu pridūrė, kad protrūkio Nemenčinėje metu tiriant suaugusiuosius buvo praleista unikali proga ištirti ir vaikus.
„Tai, kad buvo tirti tik suaugusieji, epidemiologine prasme yra nesuprantamas sprendimas. Dar viena spraga yra ta, kad lengva ligos forma sergančiajam gydantis namie šiam pasveikus yra numatyti pakartotiniai tyrimai, tačiau kaip kiti šeimos nariai, vaikai? Deja, šių duomenų yra labai nedaug“, – kalbėjo jis.
Siūlo ieškoti kompromisų
Nors kai kurie darželiai jau atvėrė duris, V. Usonis sakė sunkiai įsivaizduojantis, kaip būtų galima to socialinio atstumo laikytis vaikų darželyje ar mokykloje.
Kita vertus, pabrėžė jis, karantino metu neišvengiamai būtina ieškoti kompromisų tarp skirtingų gyvenimo sričių.
„Pradeda veikti įmonės, tėvams reikia eiti į darbą, kur dėti vaiką? Čia labai sunku rasti vieną receptą, bet jau žinant, kas yra rizikos grupės, toliau turime spręsti ir dėl kitų dalykų“, – kalbėjo profesorius.
A. Laiškonio teigimu, jau tikrai būtų laikas atvėrinėti darželius ir pradines klases. Tačiau dėl vyresnių klasių moksleivių jis siūlė neskubėti.
„Bet apie tai jau ir yra kalbama. Jau suvokiama, kad karantino pasekmės labai sunkios, taigi stengiamasi jį švelninti, nes vėliau visa tai atsisuks prieš mus. Reikia suprasti, kad virusas neišnyks, bet kuriuo atveju reikės išmokti su juo gyventi, saugotis“, – pabrėžė gydytojas.
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, žurnalistų klausiamas apie ruošiamus švelninimus, patvirtino, kad šalia kitų pakeitimų yra kalbama ir apie vaikų darželių darbo atnaujinimą.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat neatmetė galimybės, kad darželiai visų tėvų vaikams savo duris galėtų atverti dar šiais mokslo metais. Tiesa, dėl konkrečių datų premjeras ragina nespėlioti, kol Vyriausybė nepriėmė sprendimų.
Premjeras antradienio vakarą pasidalijo pranešimu savo „Facebook“ paskyroje, kuriame aprašė tai, ką aptarė komitete dėl COVID-19 pandemijos. Anot jo, karantiną siūloma pratęsti iki šio mėnesio pabaigos, tačiau galutinį sprendimą priims Vyriausybė trečiadienį.
„COVID – 19 komitete aptarėme tolesnes planuojamas karantino švelninimo priemones. Galutinius sprendimus dėl jų rytoj priims Vyriausybė“, – rašo ministras pirmininkas.
Jis pabrėžė tai, kas buvo nuspręsta:
„Komitete šiandien nuspręsta:
Nuo gegužės 18 dienos leisti veikti darželiams ir ikimokyklinėms grupėms. Ieškome sprendimų ir siekiame sudaryti sąlygas, leisiančias kuo greičiau atnaujinti ir pradinukų ugdymą. Svarstome dėl specialiųjų mokyklų bei neįgaliųjų dienos centrų veiklos atnaujinimo.
Nuo gegužės 18 dienos leisti atnaujinti veiklą kūno priežiūros, soliariumo, tatuiravimo (išskyrus veido sritį), papuošalų vėrimo (išskyrus veido sritį) paslaugų teikėjams. Deja, kol kas negalime leisti atnaujinti veiklos tiems, kurie turi tiesioginį artimą kontaktą su žmogaus veidu.
Siūloma leisti lankyti pacientus: gydančio gydytojo leidimu ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Taip pat ieškome būdu, kaip kuo greičiau vėl sudaryti sąlygas saugiai atsidaryti odontologijos paslaugų teikėjams.
Nuo gegužės 18 dienos siūloma leisti renginius iki 30 žiūrovų atvirose erdvėse, jeigu užtikrinamas saugus atstumas tarp asmenų ar jų grupių ir renginys vyksta be pertraukų.
Nuo birželio 1 dienos ketiname leisti organizuoti renginius iki 30 žiūrovų uždarose erdvėse, jeigu užtikrinamas saugus atstumas tarp asmenų ar jų grupių ir renginys vyksta be pertraukų.
Bus galima daugiau sportuoti lauke ir individualiai sportuoti sporto klubuose. Nuo gegužės 11 dienos siūloma leisti visų rūšių transporto priemonių praktinio vairavimo mokymus.
Savaime suprantama, visi žmonės, kurie vėl galės pradėti veiklas, privalės laikytis griežtų tiek asmens, tiek kliento saugos reikalavimų.
Dėl keliavimo. Visos trys Baltijos valstybės atsakingai valdė COVID-19 situaciją, todėl planuojame leisti į Lietuvą atvykti asmenims iš Estijos ir Latvijos be privalomosios dviejų savaičių izoliacijos. Rytoj su Latvijos ir Estijos premjerais tarsimės dėl konkrečios datos.
Iš Lenkijos artimiausiu metu ketiname leisti atvykti dirbantiems, studijuojantiems ir ūkininkams. Taip pat be privalomosios dviejų savaičių izoliacijos, kaip Lietuvos piliečiams jau leido Lenkija.
Patį karantino režimą Vyriausybei bus siūloma pratęsti iki gegužės 31 dienos“, – rašo S. Skvernelis.
Jis taip pat prašo visuomenės supratimo, nes sprendimai priimami atsižvelgiant į medikų ir mokslininkų rekomendacijas, į esamą situaciją. Yra įvertinamos visos grėsmės bei rizikas.
