Visgi ne kiekvienam derėtų bristi į vandenį. Ežerų ir jūros temperatūra šiuo metu dar yra pakankamai vėsi ir norintieji maudytis turėtų tinkamai įvertinti savo fizinį pasirengimą, o ne pulti stačia galvą į pirmą pasitaikiusį telkinį naiviai besitikėdami, kad viskas baigsis gerai.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, šiomis dienomis įvairiuose vandens telkiniuose yra apie 16 – 19 laipsnių šilumos. Baltijos jūroje prie Nidos ir Klaipėdos apie 12 – 13 laipsnių. Ežerų temperatūra yra tokia: Tauragnų ežere – 18 laipsnių, Totoriškių ežere (Trakuose) – taip pat yra 18 laipsnių šiluma, Kauno mariose (Darsūniškyje) yra 19 laipsnių, Neryje (Vilniuje) – 17 laipsnių, Nemune (Druskininkuose) – 18 laipsnių, Šventojoje (Anykščiuose) – 17 laipsnių, Kuršių mariose – 16 laipsnių.
Tai yra sąlyginai žema temperatūra norintiems maudytis. Visgi, jūs galite tai daryti, jei laikysitės tam tikrų instrukcijų. Na, ir šiaip, jei esate judantis, gerai besijaučiantis, ne pavargęs nuo darbų ar sesijų žmogus, kuris reguliariai maitinasi. Savo įžvalgomis bei patarimais kaip sėkmingai pradėti vasaros sezono maudynes dalinasi gydytoja A.Prominienė.
Trys perkūnijos – dar ne viskas
Gydytoja tikina, kad šiuo metu gali maudytis tik užsigrūdinęs žmogus, kurio organizmas nėra nualintas. Taip pat kiekvienas turėtų atsižvelgti ir į savo asmeninius kūno poreikius. „Na, nieko iš tikrųjų baisaus neatsitiktų, jei ir išsimaudytų žmogus. Oras dabar nėra labai šaltas ir vanduo šiek tiek sušilęs, bet čia irgi priklauso nuo žmogaus užsigrūdinimo. Ne visi gali vienodai pernešti šaltį. Vienas gali ir vasarą išsimaudęs peršalti, o kitas gali ir žiemą maudytis ir nesušalti”, – moko gydytoja.
Jei remtumėmės mūsų liaudies išmintimi, tai po trijų perkūnijų jau galime maudytis. Jos jau sugriaudėjo ir tuo ypač vilioja visus aplankyti ežerus. Normalaus imuniteto žmogui tą daryti galima, tačiau vaikams dar per anksti. Prominienė pritaria, kad „faktiškai orai po perkūnijų tokie labiau sušilę jau būna. Vanduo dar vėsus, bet jeigu išsimaudžius normalaus imuniteto žmogui, kuris yra nelinkęs sirgti, normaliai sveikai maitinasi, išsimiega ir nenusilpsta, tai tikrai nieko neatsitiktų. Žinoma, vaikams gal truputėlį per anksti, dar reikėtų palaukti. Nors vanduo dar gana vėsus, tačiau pažįstu žmonių, kurie jau yra išsimaudę ir nesusirgę, taigi čia viskas labai individualu. Aš pati esu išsimaudžiusi Baltijos jūroje, kurioje tuo metu buvo tik 9 laipsniai šilumos, tačiau tai buvo vasarą. Taigi 13 laipsnių dar ne taip gąsdina”, – tęsia gydytoja.
Maudynių sezonas gali baigtis tik prasidėjęs
Nepasiruošusiems maudymosi sezonui žmonėms vertėtų pasisaugoti tam tikrų ligų, kurios gali ištikti imunitetą, taip pat netikėto mėšlungio, kuris gali ir liūdnai pabaigti tik prasidėjusį vasaros sezoną.
„Jei nepaisiruošęs sezonui žmogus išsimaudytų šaltame vandenyje, tai jo imunitetas patirtų didelį stresą. Organizmui netikėtas šaltis gali sukelti šoką ir jis gali netikėtai susirgti. Susilpnėjus imunitetui reikėtų labiau saugotis. Žinote, čia toks pats pavyzdys, kaip vasarą valgant ledus. Gerklė būna netikėtai sušaldoma, sukyla mūsų vidinė mikrobų flora, tuomet sergame angina. Tai čia irgi taip, imunitetui sukeliamas šokas, tada bet kokie virusai ar bakterijos gali paimti viršų ir išsivystyti liga. Gali ir mėšlungis sutraukti, nebūtinai nuo šalčio, bet nuo jo irgi. Jeigu neužsigrūdinusiam organizmui, nesportuojančiam mėšlungis gali sutraukti ir bevaikštant, na o šaltis, aišku taip pat išprovokuoja”, – kalba gydytoja.
Pasiruošimas maudynėms
Žinome tam tikrus metodus kaip ruoštis maudynių sezonui. Svarbu grūdintis, palysti po kontrastiniu dušu, keičiant šiltą ir šaltą srovę, daugiau būti vėsesniame ore. Tačiau gydytoja Prominienė tikina, kad to tikrai nepakanka – svarbiausias yra nuolatinis judėjimas.
„Naujausių tyrimų duomenimis, imuniteto stiprinimui pagrindinis ir svarbiausias dalykas yra fizinis aktyvumas. O visos kitos priemonės yra mažiau efektyvios. Tai reiškia, kad reiktų būti fiziškai aktyviam ir tada tos ligos nebaisios bus, na ir maudynės vėsiame vandenyje taip pat. Tie kontrastiniai dušai taip pat pripratina organizmą prie vėsesnio oro. Jis naudojamas kaip grūdinimosi priemonė nuo senų laikų, tačiau nėra toks veiksmingas kaip nuolatinis aktyvumas”, – pataria gydytoja.
