Rokiškio ligoninės direktorė Ramunė Markevičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad jau daugiau nei mėnesį Vaikų ligų skyriaus darbuotojai atostogauja, tačiau garantavo, kad visos būtiniausios paslaugos ligoninėje yra užtikrinamos.
„Vasarą daugiau vaikų pagalbos prireikia dėl traumų, o mūsų traumatologai dirba pilnu pajėgumu, jokių siuntimų dėl to nereikia. Taip pat suteikiama būtinoji pagalba, dirba reanimacija. Esant labai sunkioms būklėms vaikas išvežamas, kur gali gauti saugias ir pilnas paslaugas, nes respublikinėse, universitetinėse ligoninėse, ne paslaptis, yra daugiau specialistų. Tačiau tokių ligonių, kuriuos prireikia transportuoti, yra labai nedaug“, – sakė ji.
Pašnekovė pabrėžė, jog tokia praktika taikoma ne vienoje ligoninėje: „Kai skyriai maži, lovų nedaug, vasarą labai sunku užtikrinti visus metus teikiamą paslaugą. Tad tiesiog išleidžiame darbuotojus atostogų, kad vėliau visus metus galėtume teikti saugias paslaugas vaikams pilna apimtimi. Tuo metu pasitvarkome ir skyrius, remontuojame.“
R. Markevičienė atkreipė dėmesį, kad dėl tokios situacijos informuoja ir ligonių kasas, ir pediatrus konsultacinėje poliklinikoje: „Jis pirmiausia ir turėtų apžiūrėti sukarščiavusį pacientą. Bet ir jei atveža vaiką pas mus, suteikiame pirmąją pagalbą.“
Koreguoja vaikų atostogos
Biržų ligoninės vadovo Petro Bimbos teigimu, tokią praktiką daugiau nulemia ne gydytojų, vaikų atostogos. „Rajonuose vaikų ir taip yra nedaug, juo labiau prasidėjus moksleivių atostogoms sumažėja ir sergančiųjų. Tad skyrius praktiškai būna pustuštis ir nėra tikslinga dėl vieno vaiko išlaikyti visą personalą. Jei reikia, juos nukreipiame į Panevėžio ligoninę, ji apie tai yra informuota. Taigi taip ir taupomos ligoninės lėšos, ir visas skyriaus personalas išleidžiamas atostogų. Kai atšąla, prasideda peršalimo, kitos ligos, nuo rugsėjo vėl pradedame dirbti.“
Sistema kaip reikiant neveikia
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas tikino, kad dėl tokių laikinų pakeitimų vasarą ligoninės kolektyvas jokių nepatogumų nejaučiantis, tačiau neslėpė, kad visgi ne apie viską yra pagalvota.
„Pilnai sukomplektuotos Priėmimo ir skubiosios pagalbos, tinkamai sudaryti specialistų budėjimų grafikai, medicininių skyrių komandos – esame pasiruošę neatidėliotinai suteikti būtiną medicininę pagalbą pacientui. Tačiau tam tikrų aktualių, iki galo neišspręstų, klausimų, susijusių su pacientais, atvykusiais į ligoninę iš kitų rajonų, yra. Pirmiausia – ne visus ligonius, kurie kreipiasi į mūsų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, ypač nakties metu, reikia hospitalizuoti – kartais užtenka jiems suteikti būtinąją pagalbą ir pacientas gali vykti namo. Tuomet ir iškyla klausimas – kaip vienišam ar senyvo amžiaus žmogui parvykti , tarkim, į Rokiškį, 1-2 val. nakties? Ne kiekvienas išgali pasinaudoti taksi paslaugomis. Tai aktualus, skubaus sprendimo reikalaujantis klausimas. Kitas klausimas – pinigai. Mūsų supratimu, su pacientu kartu turi keliauti ir apmokėjimas už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Deja, kartais to apmokėjimo tenka palaukti.“
Ministerija: taip būti neturėtų
Sveikatos apsaugos ministerija sakė apgailestaujanti, jei pacientai laiku negavo reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Anot laikinojo sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės, taip būti neturėtų, nes gydymo paslaugos yra tos paslaugos, kurios negali „išeiti atostogų“.
„Rajono ligoninės, kaip ir kitos gydymo įstaigos, privalo užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, jei nepakanka specialistų ar yra kiti paslaugų teikimo reikalavimų neatitikimai, racionalu laikinai stabdyti tokių stacionarinių paslaugų teikimą, o pacientus nukreipti į artimiausias gydymo įstaigas, kad jos būtų suteiktos kokybiškai ir saugios paslaugos. Tai yra pacientams būtinai turi būti visuomet pasiūloma alternatyva, kad jis galėtų gauti reikiamas paslaugas ir nebūtų paliekamas nežinioje“, – rašoma tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Anot ministro patarėjos, susidarius tokiai situacijai, savivaldybės, kurios yra gydymo įstaigų steigėjos, turėtų parengti ir patvirtinti šių įstaigų aptarnaujamų pacientų srautų organizavimo tvarką: „Tad jei gydymo įstaiga neteikia būtinų pacientui paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas, suderinęs telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, organizuoja paciento gabenimą į kitą gydymo įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos. Tai turi būti padaryta, nes pacientai negali likti be jiems reikalingų paslaugų.“
SAM pabrėžė, jog ši situacija nėra susijusi su jokiomis naujovėmis ar kokiomis nors SAM iniciatyvomis. Ministro patarėjos teigimu, ji kaip tik galėjusi atsirasti dėl to, kad neįvyko gydymo įstaigų pertvarka. „Apie gydymo įstaigų tinklo pertvarkos būtinybę ne kartą kalbėjo ir tarptautinės organizacijos, kurios yra pateikusios Lietuvai savo rekomendacijas. Pavyzdžiui, EBPO, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Gydymo įstaigų pertvarka yra būtina, reikalinga ir neatidėliotina. Labai gaila, kad mūsų šalyje ne kartą pritrūko politinės valios įjungti žalią šviesą tokiems pokyčiams, kurie būtų išgelbėję regionų gydymo įstaigas. Priešinosi ne tik opozicija, bet ir buvusi Prezidentė vetavo reformos paketą.
Gali būti, kad tai, kas dabar vyksta vienoje kitoje gydymo įstaigoje (dėl sezoniškumo laikinai uždaromi skyriai ir t.t.), yra tik pradžia, nes ilgainiui nieko nedarant gydymo įstaigos ims merdėti, kol ilgainiui tiesiog užsidarys visam, jei bus nieko nedaroma. Ministerija, planuodama gydymo įstaigų pertvarką, buvo įspėjusi, kad taip gali nutikti. Apie tai ne kartą kalbėjo ir ministras A. Veryga. Deja, bet šios prognozės pildosi. Dabar girdime pavienius atvejus. Tikėtina, kad tik laiko klausimas, kada išgirsime daugiau“, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Srautai nemažėja
Tačiau kol vienų rajoninių įstaigų vadovai vasarą fiksuoja pacientų mažėjimo tendenciją, kiti gi sąstingio nejaučiantys. Nors Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius sakė apie praktiką laikinai uždaryti tam tikrus ligoninės skyrius girdėjęs, patys to netaikantys: „Aišku, pasitaiko problemų, kai reikia išleisti atostogoms daugiau darbuotojų ir perskirstyti krūvius, tačiau viskas išsprendžiama.“
Jis patikino, kad darbai ligoninėje verda pilnu tempu nepriklausomai nuo sezono. „Vaikų vasaros atostogos atneša ne tik malonumų. Pasibaigus uogų sezonui prasideda obuolių, tad virškinamojo trakto infekcijų nesumažėja, pasitaiko ir įvairių bronchitų, kitų ligų.“
Panašiai situaciją nupiešė ir Naujosios Akmenės ligoninės pavaduotoja gydymui Irena Vorevičienė. Ji pabrėžė, kad ligonių įstaiga sulaukianti pakankamai ir gali užtikrinti reikiamą pagalbą: „Vasarą srautas yra „banguotas“, kai kuriomis dienos pacientų užgriūna, kitą dieną jų mažiau. Sudėtingesnius pacientus dažniausiai siunčiame į Šiaulių ligoninę. Visas tradicines ligas puikiai susitvarkome, tačiau terapeutų itin trūksta, susidaro eilės.“
Jauni gydytojai nemato perspektyvų
Gydytojų pertekliumi rajonuose negalėjo pasigirti nei viena gydymo įstaiga. Medikai – ne robotai, o jaunų specialistų pritraukti nepavyksta – sutartinai pabrėžė rajoninių įstaigų vadovai.
„Didžiausia problema – bendros sveikatos strategijos 10–15 metų į priekį nebuvimas. Nenuostabu, kodėl sunku prisivilioti jaunus specialistus, jie nemato perspektyvų. Šis klausimas labai jautrus. Ateina vis naujas ministras su savo pakeitimais, o mes liekame nežinioje“, – sakė P. Bimba.
Rokiškio ligoninės vadovė džiaugėsi, kad konsultacinėje poliklinikoje turi visų sričių gydytojus, ruošia ir jaunus specialistus. „Galbūt užtikrinti 24 valandų budėjimą yra sudėtingiau, bet čia gelbėja atvažiuojantys medicinos gydytojai, šešis kursus baigę rezidentai, atvažiuoja, o dienos metu gydytojų pakanka“, – kalbėjo ji.
