Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Beje, visuomenė turėtų žinoti, kad Vilniuje planuojamas ne Gugenheimo o Ermitažo filialas - tą pre konkursą patvirtino pats Ermitažo direktorius Piotrovskis. "Juk mes visada gyvenome kartu" - sakė jis. Tad vertėtų apsiraminti tiems, kurie šiame projekte mato NY saulę Lietuvoje. Saulė bus ta pati kaip visada - iš Rytų.
Gugenheimas šiam valstybės pinigų nuplovimo planui tik duoda savo vardą. O šiaip - Rubavičius labai įžvalgiai nustatė diagnozę - dar vienas Zuoko projektas, kurį šiuo metu bandoma panaudoti ne tik pinigų plovimui bet ir rinkiminei propagandai.
Ir kazkaip visi pamirso, greiciausia ir pats Zuokas, jog jo pacio stumta tramvajaus linija su papildomu automobiliams skirtu tiltu ejo kaip projektas tiesiai per ta "FORMOS" sklypeli ir lindo po pirmuju krekzdziu skulptura. Deja vizualizacijose nematyti sudetingo eismo juostu susikirtimo ir persipinimo, kuris uzprogramuotas, o tik liaunas kristolinis tiltelis vietoje israiskingo siuo metu stovincio baltojo tiltuko. Ar konkurso salygose nebuvo nurodyta esama-planuojama situacija ar cia kazkokia klaidele isivele... Beje Maksimilijanas Fuksas jau pasizymejo kaip suprantantis cionyksciu reikaliuku tvarkymo mena.
Gugenheimas šiam valstybės pinigų nuplovimo planui tik duoda savo vardą. O šiaip - Rubavičius labai įžvalgiai nustatė diagnozę - dar vienas Zuoko projektas, kurį šiuo metu bandoma panaudoti ne tik pinigų plovimui bet ir rinkiminei propagandai.
Ir kazkaip visi pamirso, greiciausia ir pats Zuokas, jog jo pacio stumta tramvajaus linija su papildomu automobiliams skirtu tiltu ejo kaip projektas tiesiai per ta "FORMOS" sklypeli ir lindo po pirmuju krekzdziu skulptura. Deja vizualizacijose nematyti sudetingo eismo juostu susikirtimo ir persipinimo, kuris uzprogramuotas, o tik liaunas kristolinis tiltelis vietoje israiskingo siuo metu stovincio baltojo tiltuko. Ar konkurso salygose nebuvo nurodyta esama-planuojama situacija ar cia kazkokia klaidele isivele... Beje Maksimilijanas Fuksas jau pasizymejo kaip suprantantis cionyksciu reikaliuku tvarkymo mena.
Prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.
Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.
Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.
Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.
Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.
„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.
Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.
Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.
Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.
Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.
Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.
Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.
Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.
Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.
Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.
Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.
„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.
Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.
Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.
Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.
Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.
Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.
Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.
GERAS STRAIPSNIS. O KAS UZSAKE SIA MUZIKA? KAS APMOKES PROJEKTU AUTORIAMS MILIJONINES SUMAS, NORS TIE PROJEKTAI IR NEBUS REALIZUOTI. INICIATORIUS ZUOKAS AR MOKESCIU MOKETOJAI?
Viskas taikliai, pagarba autoriui.
Pakritikavau tik Jūsų informacijoje man užkliuvusius kelis keistokus momentus - akcentą į žydus (jei nurodytumėt šaltinį, mažiau kiltų klausimų)ir nebylų pritarimą dr.JR pozicijai kad "būtina statyti lietuviškus muziejus". Nepriimkite asmeniškai.
Mano pozicija: statybą (jei iki jos bus prieita) finansuos G fondas, ES (iki 50%), savivaldybė/ vyriausybė ir privatūs rėmėjai.
Manau, kad toji "našta" turi turėti tikslus ir verslo planą. Jei jis kvalifikuotai paruoštas ir realus (įvertinant kitų patirtį - turizmo augimo ryšį su analogiškų muziejų statyba, lankomumą), tame kad dalį turės įnešt savivaldybė ar vyriausybė nematau jokios problemos. Kadangi ką tik baigtas architektūrinio projekto konkursas (finansuotas iš privačių lėšų), baidytis dar anksti, net apytikrės sąmatos nesu matęs. Bet sutinku, domėtis reikia, kad neturėtume antro "nacionalinio stadiono" arba Leo.
Mano pozicija: statybą (jei iki jos bus prieita) finansuos G fondas, ES (iki 50%), savivaldybė/ vyriausybė ir privatūs rėmėjai.
Manau, kad toji "našta" turi turėti tikslus ir verslo planą. Jei jis kvalifikuotai paruoštas ir realus (įvertinant kitų patirtį - turizmo augimo ryšį su analogiškų muziejų statyba, lankomumą), tame kad dalį turės įnešt savivaldybė ar vyriausybė nematau jokios problemos. Kadangi ką tik baigtas architektūrinio projekto konkursas (finansuotas iš privačių lėšų), baidytis dar anksti, net apytikrės sąmatos nesu matęs. Bet sutinku, domėtis reikia, kad neturėtume antro "nacionalinio stadiono" arba Leo.
Rubavičius iš esmės teisus...
Niekas be Jūsų neteigia, kad visos irakietės-žydės. Tiesiog spaudoje buvo paskelbta Gugengeimo fondo taisyklės. Viena jų-kad muziejaus pastato architektas turi būti žydų tautybės. Tik tiek. Kokios tautybės Hadid nežinau, todėl neteigiu. Kita taisyklė, kad architektūrinis konkursas turi būti uždaras, kviečiami tik fondo siūlomi autoriai. Tai ir įvyko Vilniuje.
Dėl raganų. Kas jų ieško?
Dėl bankininkų. Gugengeimas mirė 20 a viduryje. Jis tikrai nesiruošia finansuoti pastato. Projektas bus finansinė našta Lietuvai.
Ką tai turi bendro su kazino ar ginklų gamyba?
Dėl raganų. Kas jų ieško?
Dėl bankininkų. Gugengeimas mirė 20 a viduryje. Jis tikrai nesiruošia finansuoti pastato. Projektas bus finansinė našta Lietuvai.
Ką tai turi bendro su kazino ar ginklų gamyba?
visiškam anonimui "dr.Jonui Ramanauskui 2008-04-16 08:16:34"
Kas gali paneigti, kad visos irakietės žydės? : ) Dar galima paieškoti raganų ir kitoj pusėj, nes muziejus Gugenheimo kartu su Ermitažu : )). O šiaip jau geriau tegu bankininkai ar bet kas kitas, turėdamas pinigų stato muziejus, nei klampina tautiečius į skolas, gamina ginklus ar atidarinėja kazino.
Kas gali paneigti, kad visos irakietės žydės? : ) Dar galima paieškoti raganų ir kitoj pusėj, nes muziejus Gugenheimo kartu su Ermitažu : )). O šiaip jau geriau tegu bankininkai ar bet kas kitas, turėdamas pinigų stato muziejus, nei klampina tautiečius į skolas, gamina ginklus ar atidarinėja kazino.
Primenu. Gugengeimas buvo žydų bankininkas, po bolševikų revoliucijos Rusijoje įsikūręs Niujorke. Su Lietuva jokių sąsajų nėra. Turėdamas labai daug pinigų, įkūrė ten moderniojo meno muziejų. Po antro pasaulinio karo Amerikoje buvo įkurtas Gugengeimo fondas, kurio veikla ypač suaktyvėjusi pastaruoju metu. Jie net iš muziejininkystės daro verslą (kas sunkiai suvokiama), ir tai jiems pavyksta, primetus savas sąlygas. Pvz. muziejų pastatai privalu būti tik nauji. Jų architektai-tik žydų tautybės. Ekspozicijos-privalomos pagal fondo sąlygas. Ir t.t. Esmė-pelnas-fondui, įsipareigojimai-valstybei, priėmusiai sąlygas.
Nieko nesuprantu, atmintis nedirba, gal kas priminkite, gal Guggenheimas buvo Lietuvos karalius, Didysis kunigaikstys, nepaprastas Lietuvos mokslo ar meno zmogus. Cia mano zinios pilnai baigiasi, tokiu Lietuvoje neteko girdeti. Niekuo tas zmogus Lietuvai nenusipelne. Na o statyti paminklus Leninui, Stalinui, ar dar kokiam, tai ka isprotejome ir issigimeme?
Statyti paminklus, muziejus kitiems ir leistis okupuojamiems savo noru, na to jau isigimeliams vagims neturetu buti leista!
Na jei Lietuvai truksta muzieju, statykime Mindaugo muzieju, Etnografini muzieju, save parodykim pasauliui, i pasauli vaziuokime pasaulio pamatyti, jei jau reikia. Na jau turesime Valdovu rumus! Gal ten lietuviskiems eksponatams neliks vietos? O ar guganjanjhamerio muziejuje liks vietos lietuviskiems eksponatams?
As tai ne pries Guggenheimo muzieju, tegu rinkos kaina nusiperka zeme, tegu uz savo pinigus pasistato ta ka uzplanavo, o paskiau nustato bilietuku kainas ir kas nori tegu eina paziureti! Nuo parduotu bilietuku kainos, nuo ismoketu atlyginimu turi buti atskaitymai i biudzeta....ir tegu stato, tegu rodo ka turi...Zemes mokesti turetu moketi irgi. Taigi tegu stato tokiomis salygomis. Mes ne kokie laukinai, ne pries mena. Bet kad svetima mena skatinti, kai sava naikiname, tai jau per daug! Uzteks bolsevikines invazijos!
Statyti paminklus, muziejus kitiems ir leistis okupuojamiems savo noru, na to jau isigimeliams vagims neturetu buti leista!
Na jei Lietuvai truksta muzieju, statykime Mindaugo muzieju, Etnografini muzieju, save parodykim pasauliui, i pasauli vaziuokime pasaulio pamatyti, jei jau reikia. Na jau turesime Valdovu rumus! Gal ten lietuviskiems eksponatams neliks vietos? O ar guganjanjhamerio muziejuje liks vietos lietuviskiems eksponatams?
As tai ne pries Guggenheimo muzieju, tegu rinkos kaina nusiperka zeme, tegu uz savo pinigus pasistato ta ka uzplanavo, o paskiau nustato bilietuku kainas ir kas nori tegu eina paziureti! Nuo parduotu bilietuku kainos, nuo ismoketu atlyginimu turi buti atskaitymai i biudzeta....ir tegu stato, tegu rodo ka turi...Zemes mokesti turetu moketi irgi. Taigi tegu stato tokiomis salygomis. Mes ne kokie laukinai, ne pries mena. Bet kad svetima mena skatinti, kai sava naikiname, tai jau per daug! Uzteks bolsevikines invazijos!
REKLAMA
REKLAMA
Guggenheimo muziejus – naujas pinigų plovimo įtaisas?