Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Nuostata, kad miško plotų didinimas yra kovos su klimato kaita priemonė, sulaukia diskusijų. Yra aiškinančių, kad CO2 emisijas mažina tik jauni medžiai, yra kitų teorijų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kaip tik ir aiškina, kad miškai kertami kovojant su klimato kaitos padariniais. Tuo tarpu klimatologas Justinas Kilpys atkreipia dėmesį į naujausią žurnale „Nature“ publikuotą tyrimą. Jo išvados: „Miškų saugojimas ir natūrali jų branda gali padėti sugerti papildomas 139 gigatonas anglies. Dabar šis potencialas prarandamas dėl miškų kirtimo ir miškotvarkos, paremtos medžių plantacijų auginimu (monokultūrinėje „miško“ plantacijoje biomasė yra mažesnė nei brandžiame natūraliame tokio pat ploto miške). Dar 189 gigatonas anglies būtų galima sugerti atsodinus miškus ten, kur jie jau buvo iškirsti, tačiau tai sudėtinga, nes daugeliu atveju tie plotai jau yra naudojami žemės ūkiui. […] Dabar egzistuojančių senųjų miškų saugojimas yra efektyvesnis būdas užtikrinti natūralų anglies sugėrimą nei naujų monokultūrinių miškų plantacijų auginimas. Miško plantacijų atsodinimas žemės ūkio plotuose dažnai sukuria konfliktus tarp vietos gyventojų, monokultūriniai miškai pasižymi labai maža bioįvairove, prastesniu atsparumu įvairioms ligoms ir kenkėjams.“
Apibendrinimas
Aplinkos ministerijos atstovai jau viešai pripažino, kad vykdant plynus „sanitarinius“ kirtimus padaryta klaidų, to buvo galima ir reikėjo išvengti. S. Skvernelio Vyriausybės pradėtas kirtimų vajus nestabdomas ir dabartinės valdžios. Miškai traktuojami kaip išteklius, realiai saugoma tik 1,3 procento jų plotų. Lietuvos miškų politikai reikalingas esminis posūkis link miško kaip rekreacinės aplinkos suvokimo. Neideologiniam ir šalies ekonomikos nežlugdančiam požiūriui į gamtos apsaugą tai būtų labai sveikas impulsas.
Apibendrinimas
Aplinkos ministerijos atstovai jau viešai pripažino, kad vykdant plynus „sanitarinius“ kirtimus padaryta klaidų, to buvo galima ir reikėjo išvengti. S. Skvernelio Vyriausybės pradėtas kirtimų vajus nestabdomas ir dabartinės valdžios. Miškai traktuojami kaip išteklius, realiai saugoma tik 1,3 procento jų plotų. Lietuvos miškų politikai reikalingas esminis posūkis link miško kaip rekreacinės aplinkos suvokimo. Neideologiniam ir šalies ekonomikos nežlugdančiam požiūriui į gamtos apsaugą tai būtų labai sveikas impulsas.
''Gruodį vyks tradicinė aplinkosaugininkų akcija „Saugom eglutę“''
--- PUIKI AKCIJA, SAUGOM EGLUTE, - IR PLYNAI PJAUNAM MISKUS , TAME TARPE IR EGLYNUS...
DAR NIEKADA TAIP, KAIP PER PASKUTINIUS 2 METUS TAIP INTENSYVIAI IR BEATODAIRIŠKAI NEBUVO PJAUNAMI MIŠKAI.
Mano sodyba stovejo apsupta keliu miskeliu ir dideliu misku...- dabar stovi dykumoje.
--- PUIKI AKCIJA, SAUGOM EGLUTE, - IR PLYNAI PJAUNAM MISKUS , TAME TARPE IR EGLYNUS...
DAR NIEKADA TAIP, KAIP PER PASKUTINIUS 2 METUS TAIP INTENSYVIAI IR BEATODAIRIŠKAI NEBUVO PJAUNAMI MIŠKAI.
Mano sodyba stovejo apsupta keliu miskeliu ir dideliu misku...- dabar stovi dykumoje.
REKLAMA
REKLAMA
Gruodį vyks tradicinė aplinkosaugininkų akcija „Saugom eglutę“