Iš Alytaus kilusi mergina šiuo metu studijuoja Kaune: Mykolo Romerio universitete, viešojo saugumo fakultete, teisę ir policijos veiklą.
„Studijos man labai patinka, teisė ir policijos veikla – įdomi, be to tai irgi skatina meilę tėvynei. Juk tai valstybės tarnyba, kuriai turi aukoti save. Dėl to, žinoma, nukenčia šeima, bet – tenka aukoti,“ - pasakojo L. Kaškonaitė.
Miegas prie pelkių
Nuo 5 klasės Laura lanko Lietuvos šaulių sąjungą. Čia esą ir gimė meilė tėvynei, patriotiškumas. Be to, merginos prosenelis – partizanas, Juozas Lisauskas.
„Aš priklausau Dainavos apygardos pirmosios rinktinės 101 kuopai. Merginų joje gan nemažai apie 10-12, kuopoje yra ir daug jaunų žmonių. Iš viso nepilnai 100 karių. Pratybos vyksta kartą į mėnesį, savaitgaliais, po 2-3 dienas su nakvyne miškuose. Būna ir koviniai šaudymai,“ - teigė L. Kaškonaitė ir neslėpė, kad pratybos miške nebūna lengvos.
„Būna baisu miške, kai reikia daryti tą vadinamą naktinį patrulį. Kuomet turi stebėti aplinką naktį, eiti žiūrėti, kad neužpultų priešas. Būna nejauku, bet drąsinu save, kad ne viena aš čia esu, kad draugai pagelbėtų, jei kas nutiktų. Tai veda į priekį. Būna ir koviniai šaudymai. Pratybos, kuomet riekia miegoti prie pelkių, kur labai daug uodų, kurie net naktį tavęs nepalieka ramybėje. Ir veidą maskuoti reikia, ir 3 dienas pabūti be jokių buitinių sąlygų, nes penktadienį išvažiuoji, grįžti tik sekmadienį apie pietus. Grįžti namo visas nesiprausęs, nes 3 dienas gyvenai miške,“ - dalijosi L. Kaškonaitė.
Vienintelė mergina įveikusi pratybas
Savanorės kelią pasirinkusi mergina pripažįsta, kad pradžia – nebuvo lengva. Ir nors šeimos nariai ją palaikė, Laura sulaukdavo ir priešingų replikų. Esą gražuolei ten ne vieta.
„Savanorių kursai buvo sunkūs. Tuomet 3 savaites vyksta tarsi atranka, kurią turi praeiti, kad patektum į savanorius. Nors šeimos nariai palaikė, sulaukdavau ir tokių nuomonių, kad tu juk mergina, kur čia eini, juk namus reikės prižiūrėti ateityje,“ - teigė L. Kaškonaitė
Anot savanorės, pratybos miškuose, laukuose jai itin patinka. O atlikti užduotis geriausiai motyvuoja ir tai, kad kuopa, kurioje tarnauja – tarsi šeima: draugiški ir palaikantys bendražygiai. Tačiau iššūkių netrūksta, kaip ir drąsos – juos įveikti.
„Pamenu, kai Rukloje reikėjo eiti šlovės taką. Teko bristi per purvą, nerti pro jį, daryti įvairias užduotis, tai buvo įsimintiniausias įvykis. Taip pat – kario inžinieriaus pratybos. Buvau vienintelė mergina kuopoje jas įveikusi. Tai pratybos su sprogmenimis. Visą savaitę važiavome į praktines užduotis poligone ir sporgdindavom. Tai į vandenį mėtėm, tai duobę kasėm, kad tuos sprogmenis įdėti,“ - prisiminais dalijosi L. Kaškonaitė.
Net ir atšalus orams, karių savanorių pratybos vyksta. Laura sako, jog šiuo metu artėja informacinės pratybos. Šios esą nebus tokios įdomios, mat vyks uždaroje patalpoje, bus demonstruojama skaidrėse esanti medžiaga. Tačiau sausio mėnesį nusimato karinės pratybos lauke. Tad jų mergina labiausiai laukia.
Gožis – tik hobi
Laisvu nuo pratybų bei studijų laiku, Laura neatsisako modelio darbo. Šią vasarą ji tapo garsiojo „Miss racing“ finalininke. 2016 metais laimėjo konkursą ir tapo „Miss Alytaus abituriente“.
„Man žodis grožis turi daug asociacijų. Gražu kuomet tvarkingai, solidžiai atrodai, jokiu būdu neiššaukiančiai. Net ir grožio konkursuose stengiuosi neišsišokti. Manau, grožis turi labiausiai atsiskleisti iš žmogaus bendravimo ir iš jo vidaus bei elgesio manierų,“ - įsitikinusi L. Kaškonaitė.
Savo ateities su grožio industrija mergina nesieja.
„Mano tikslai nuo mažumės buvo visai kiti. Net priešmokyklinėje klasėje piešiau savo svajonę, kuri skambėjo taip: ,,Man 22 metai, dirbu policijoje, turiu 2 vaikus: berniuką ir mergaitę bei mylintį vyrą". Vieną svajonę jau bandau išpildyti, mokydamasi, o šeima bus vėliau. Tačiau grožiu domiuosi, dalyvauju fotosesijose, kadangi esu žemo ūgio – dirbti modeliu ant podiumo gal nė negalėčiau,“ - pasakojo Laura.
Dauguma merginos bendraamžių emigravo. Laura šio draugų sprendimo nesmerkia, juolab, kad ir pačiai kilo tokių minčių.
„Man taip pat buvo kilusi mintis emigruoti. Norėjosi. Bet buvo gaila viską čia palikti, tai ką esu jau pradėjusi. Aš tikiu Lietuva,“ - kalbėjo L. Kaškonaitė.
