Prieš 20-60 metų įrengtos šlapių žemių sausinimo sistemos viena po kitos išeina iš rikiuotės. Valstybė deklaruoja, jog žemė — jos turtas, bet į jos būklę numoja ranka. Ūkininkai, murkdydamiesi šlapiose dirvose savo nauja technika, iš savo darbo negauna laukiamos naudos.
Ūkininkų galvos skausmas
Apskrities rajonuose iš viso yra 453 tūkstančiai hektarų drenažu sausinamų žemės ūkio naudmenų. Nors melioracijos specialistai tvirtina, jog drenažo tarnavimo laikas — apie 40 metų, Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal sunkiai suvokiamą metodiką yra nustatęs, jog drenažo sistemų susidėvėjimas mūsų regiono rajonuose tėra vidutiniškai dar tik 50,2 procento (Akmenės, Joniškio rajonuose — po 57 procentus). Kitaip tariant, 363 milijonų litų balansinės vertės sistemos jau prarastos.
Neapsikęsdama žemdirbių aimanų ir priekaištų dėl nebeveikiančių drenažo sistemų, Vyriausybė prieš trejetą metų priėmė saliamonišką sprendimą: drenažo sistemos, kurių vandens rinktuvai yra mažiau nei 12,5 centimetrų skersmens, yra žemės savininkų nuosavybė.
Šiuo mostu valstybė atsikratė atsakomybės, skaičiuojant Šiaulių regiono masteliu, už 73 procentus šlapių žemių. Melioracijos įrenginių būklė šiuose plotuose virto vien žemdirbių galvos skausmu.
Valstybė nesusitvarko su savo drenažu
Net ir atsikračiusi trijų ketvirtadalių drenuotų žemių, valstybė nepajėgia užtikrinti kad veiktų savasis drenažas. Šiemet dėl defektų valstybei priklausančiose sistemose regiono rajonų Žemės ūkio skyriai turi pustrečio šimto prašymų melioracijos sistemoms remontuoti.
Ypač daug tokių prašymų yra Joniškio, Pakruojo, Akmenės rajonuose. Kai kuriuose naujų prašymų neskubama registruoti, nes gausu per kelerius metus susikaupusių ankstesnių prašymų. Šiemet valstybės lėšomis visoje apskrityje pavyko kiek paremontuoti drenažą tik 74 ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms.
Savivaldybės funkcijoms žemės ūkyje finansuoti lėšų kasmet skiriama vis mažiau. Pernai melioracijos reikalams rajonų savivaldybės panaudojo iš viso 5,8 milijono litų, iš jų drenažui remontuoti ir rekonstruoti — 4,2 milijono. Šių metu bendras lėšų melioracijai biudžetas visuose šešiuose mūsų krašto rajonuose — vos 4,1 milijono litų.
Šiemet gautos savivaldybių lėšos tesudaro vos 9 litus vienam sausinamos žemės hektarui. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vieno hektaro smulkiems drenažo gedimams šalinti šiemet išleidžiama vidutiniškai 1— 2 tūkstančiai litų, drenažui rekonstruoti — po 7-15 tūkstančių.
„Melioracijai skirtos lėšos skirstomos pagal rajonų drenuotų žemių plotus. Šiaulių rajone yra 28 tvenkiniai, priskiriami pavojingiems hidrotechnikos įrenginiams, kurių pylimai reikalauja neatidėliotinų darbų. Reikia prižiūrėti stambius magistralinius griovius, tiltus, atstatyti bei remontuoti pralaidas. Drenažo gedimams šalinti telieka dar mažiau. Visa laimė, kad, prasidėjus žemės reformai, gaudavome po 3-4 milijonus litų metams. Daugeliui žemės savininkų, kurie atkakliai varstė kabinetų duris, tada nemažai ir neblogai drenažo sutvarkėme“, — sako Šiaulių rajono Savivaldybės Melioracijos poskyrio vadovas Saulius Darginavičius.
Skęstančių gelbėjimas — jų pačių reikalas
Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas, ūkininkas Antanas Bezaras sakė dar antrąją spalio savaitę matęs tris smulkius ūkininkus, kuliančius nenuimtus javus. Žemdirbio sąžinė neleido palikti laukuose duoną pražūčiai.
„Jei žemė sutvarkyta, iš jos paimsi tiek, kiek ji gali duoti. Jeigu ne — tegausi tiek, kiek ji panorės atiduoti“, — sako ūkininkas Mindaugas Liutvinskas nuo Kuršėnų, įdirbantis 700 hektarų žemės.
Šiais žodžiais jis pagrindė savo pasiryžimą skirti apie 60 tūkstančių litų nuosavų lėšų maždaug 60 hektarų drenažui remontuoti. Ūkininkas prieš kelerius metus nusipirko kelioliką metų neįdirbamą lauką, kurio drenažo vamzdeliai buvo jau visiškai užkimšti asiūklių šaknimis. Pradėjęs savo vargus pernai, šį rudenį ūkininkas jau apsėjo sutvarkytą plotą žieminiais kviečiais, nors oficialiai objektas dar nepriduotas.
Nuosavų drenažo sistemų remontui skatinti valstybė yra patvirtinusi programą, pagal kurią jas galima remontuoti valstybės lėšomis, jeigu ūkininkas padengia 15 procentų išlaidų savais pinigais.
Tačiau ūkininkams tai — didžiuliai pinigai. Todėl tokios paramos yra paprašę iš viso tik 18 ūkininkų, vien Pakruojo ir Šiaulių rajonuose.
„Šiemet užbaigėme dviejų ūkininkių Rozalimo pusėje žemių drenažo remontą. Nelendame ten, kur šlapia tėra dešimties ar keliasdešimties arų plote. Padarytume daugiau, bet lėšų trūksta“, — pasakojo Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis.
Minėtajai programai įgyvendinti atskiros biudžeto eilutės nėra. Savivaldybės turi aukoti iš visoms melioracijoms skiriamų lėšų, kurių dažnai — neatlieka. Vos trijų nedidelių objektų visoje apskrityje finansavimas tęsėsi po kelerius metus.
Tikriesiems savininkams nerūpi
„Dar pavasarį subūriau trijų ūkininkų asociaciją melioracijos darbams. Tyrinėtojai apžiūrėjo laukus, ėmėsi rengti projektą. Kai susiruošėme teikti paraišką Europos Sąjungos paramai gauti, paaiškėjo, jog tų pinigų nebėra“, — nusivylęs pasakojo 150 hektarų ūkininkas nuo Naujosios Akmenės Saulius Tupikas, panorėjęs suremontuoti drenažą, prisidėdamas 10 procentų nuosavų lėšų suma.
Kelerius metus propaguojamas ūkininkų būrimasis į žemių melioravimo darbų asociacijas mūsų krašte vyksta gana vangiai. Dabar dirbama Kelmės rajono asociacijoje, susibūrusioje Žalpiuose, dar vienur kitur. Kiek aktyviau ūkininkai šiam reikalui buriasi Akmenės rajone. Asociacija jau įregistruota ir Šiaulių rajono ūkininko Mindaugo Liutvinsko su jo bendraminčiais.
Pagrindinis asociacijų kūrimosi stabdys, vieninga visų pašnekovų nuomone, yra tai, jog daugelis ūkininkų žemių yra nuomojama, o tikriesiems žemės savininkams nerūpi išleisti pinigus savai žemei pagerinti.
„Asociacija savo lėšomis turi parengti projektą, įsiregistruoti, samdyti buhalterį finansinei apskaitai tvarkyti. Ji turi įsipareigoti, jog penkerius metus tą žemę naudos ūkyje. O tikrasis žemės savininkas, sutvarkius jo žemę ir padidėjus žemės vertei, gali tėkšti pareiškimą, jog nutraukia nuomos sutartį, ir žemę parduoti. Asociacijai tektų grąžinti atitinkamą dalį iš 90 procentų panaudotų europinių lėšų“, — aiškino Akmenės rajono ūkininkas S. Tupikas.
Šlapios žemės — ryškus nuostolis ūkiui
Ekonominio žemių vertinimo Lietuvoje teorijos kūrėjas akademikas Vaclovas Mališauskas teigia, jog melioruotose žemėse javų derlingumas yra 25-30 procentų didesnis. Šiandieniniuose pažangiuose ūkiuose tai — papildomos 2 tonos grūdų iš hektaro. Neskaitant technikos tausojimo, darbų atlikimo laiku, jų spartos.
Pradedant pastarąją žemės reformą Lietuvoje, prireikus nustatyti žemės kainas atsiskaitymui su buvusiais jos savininkais, Seime nuspręsta daugelio Europos šalių pavyzdžiu kainą skaičiuoti 3-ejų metų javų derliaus iš hektaro nauda.
Pagal unikalų žemės sklypo numerį surasto žemės sklypo Kelmės rajono pakraštyje šiųmetinio įvertinimo duomenis, nemelioruotos sklypo dalies normatyvinė vieno hektaro vertė yra 1200 litų (33 balai), to paties sklypo melioruotos dalies hektaro — 2025 litai (54 balai). Šis 825 litų iš hektaro skirtumas ir yra ūkininko pajamų praradimas, besimurkdant sugedusio drenažo dirvose.
„Mūsų ūkininkai dar nėra tiek sustiprėję, kad galėtų pirkti iš valstybės ar kaimynų žemes, be valstybės pagalbos remontuoti drenažą, valyti griovius, taisyti kelius, kovoti su gamtos negandomis“, — įsitikinęs Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Stambiausias mūsų krašto bulvių augintojas Edas Sasnauskas nuo Gruzdžių piktinasi, kad net pasėlių draudėjai tedraudžia nuo liūties, šalčių, dar ko nors, tik ne nuo derliaus praradimų apsemtose dirvose.
Antanas STAPONKUS
