Vienas lankomiausių gamtinių objektų Baltijos pakrantėje – Olando kepurės skardis prie Karklės – šį rudenį gan sparčiai slenka. Įprastai intensyviausios nuošliaužos būdavo po žiemos, šiemet jos prasidėjo po rudeninių liūčių. Lankytojai pastebi pokyčius, ypač ant skardžio pakibusius medžius.
Pajūrio regioninio parko ekologas ragina nepanikuoti. Gamtos paminklas dėl to ir atsirado ir tapo unikalus, kad nuolat po truputį byra.
„8 tūkst. metų skardžiai nuo paskutinio ledynmečio, kai buvo suformuotas moreninis gūbrys, taip ir vyksta jo erozija“, - sako Pajūrio regiono parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis.
Ir šitą skardį ardo ne jūros bangos, o vidiniai jo procesai. Vidutiniškai per metus nuslenka po pusmetrį skardžio. Pasak pašnekovo, tokiais tempais skardis iki Karklės kelio atslinks per 600 metų. Ta erozija turi ir teigiamų pusių: nuošliaužas jūra nuplauna ir smėlį išmeta jau kitame paplūdimyje, taip jį pamaitindama. Po nuošliaužų skardžio vaizdas nuolat kinta ir nebuvę čia kelerius metus atranda kone 20-ies metrų aukščio Olando kepurę iš naujo. Žinoma, skardžiui byrėti sparčiau „padeda“ ir žmonės, laipiodami pačiu pakraščiu. Tačiau uždrausti lankyti unikalią vietą irgi nebūtų protinga.
„Nėra labai aišku, kaip šičia pritaikyti pilnai lankyti galima skardį, dėl to, kad didelis srautas žmonių, norėtųsi padaryti takelius, tačiau norėtųsi juos daryti technologiškai lengvai patraukiamus, kad kiekvienais metais išeitų patraukt. Jeigu toliau nuo skardžio padarysi tą takelį, žmogui nereikia, jeigu arti skardžio – iš karto nubyra“, - sako E.Paplauskis.
Skardis natūraliai pats nuolat kinta, tad čia vaikštinėjantys žmonės turėtų būti atsargūs: virsta medžiai ir žemyn slenka žemių lavinos. Tačiau neseniai nuo 20-ies metrų skardžio žemyn nukrito ir vienas pajūrio svečias. Vaikinas užsižiūrėjo į mobilųjį telefoną ir nepastebėjęs krašto žengė žemyn. Laimė, viskas baigėsi nubrozdinimu ir išgąsčiu.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
