Valdantiesiems antrąsyk slaptu balsavimu nepavykus patvirtinti Seimo pirmininko pavaduotojo liberalcentristo Juozo Liesio kai kurie opozicijos politikai konstatuoja valdančiosios daugumos žlugimą ir juokiasi iš mėginimų telkti koaliciją. Tuo metu Jurgis Razma, konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas didelės bėdos J. Liesio nepaskyrime nemato. Gali atsitikti ir taip, kad dėl J. Liesio kandidatūros bus balsuojama ir trečiąsyk.
Opozicija: valdantieji gaivina numirėlį
Socialdemokratas Juozas Olekas šaipėsi iš konservatorių frakcijos seniūno J.Razmos pastangų. „Kaip bedirbėtų mano kolega J. Razma, bandydamas kaip nors garantuoti balsavimo vieningumą savo frakcijoje, mes labai aiškiai matėme, kad praėjęs balsavimas dėl J. Liesio buvo kerštingas ir išduodantis būtent dešiniųjų pusėje“, – sakė jis.
„Oro įpūtimai „nabašninkui“ neduoda rezultatų. Mėginimai pritraukti ar nupirkti po vieną naują koalicijos rėmėją – žlunga. Esminiais klausimais valdančioji dauguma, jei tokia dar yra, kaip skelbiasi, nepajėgi priimti sprendimų. Juk jie šiandien sutelkė viską, ką tik galėjo“, – portalui „Balsas.lt“ sakė opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis. Anot politiko, pats laikas formuoti naują daugumą.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ironiškai siūlė konservatoriams nesivadovauti Marijono Mikutavičiaus olimpinio himno žodžiais ir nemėginti devynis kartus iš eilės teikti tą patį. „Vis tiek čempionais netaps. Valdantieji nepajėgūs priimti esminių sprendimų“, – konstatavo jis.
J. Razma įžvelgia ir privalumų
„Reikia susitaikyti su tokia realybe: esant trapiai koalicijai sunku tikėtis slaptame balsavime priimti naudingą koalicijai sprendimą“, – komentavo Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnas.
Anot politiko, jis teigiamai vertina tai, kad už J. Liesį balsavo septyniais parlamentarais daugiau nei pirmąsyk. Be to, paaiškėjo, kad 5 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti – parlamentarai, J. Razmos žodžiais, regis, nesuprato, kurioje biuletenio pusėje reikėjo pažymėti savo sprendimą.
„Kitoje biuletenio pusėje buvo instrukcija, kaip žymėti. Tie 5 žmonės tiesiog kitoje pusėje užbraukė“, – sakė J. Razma.
Jis pripažino, jog tokį parlamentarų nenuovokumą sunku suprasti.
„Aš irgi nelabai suprantu, bet teoriškai visko būna. Tai gali būti ir sabotavimo atvejis, jei buvo susitarta tarpusavyje. Tačiau negaliu nieko atmesti: gal tiesiog žmonės suklydo“, – kalbėjo J. Razma.
Mėgins dar sykį?
Pasak TS-LKD frakcijos vedlio, jei balsavimas būtų buvęs atviras, J. Liesys būtų patvirtintas. O kai vyksta slaptas balsavimas, anot politiko, patys koalicijos nariai balsuodami gali tiesiog „reikšti susikaupusias emocijas“.
„Kai pridedi tą emocinį faktorių, sunku tikėtis pavykusio balsavimo. Koalicijos partneriai, kiek matau, balsavimą vertina objektyviai“, – tikino K. Razma.
Politikas neatmetė, jog J. Liesio kandidatūra gali būti siūloma ir dar kartą.
Paklaustas, ar jau galima konstatuoti, jog valdančioji koalicija nebeturi daugumos, J. Razma atsakė: „Taip dramatiškai klausimo nekelčiau. Tokių slaptų balsavimų, kurie būtų lemtingi koalicijai nelabai nusimato ir yra. Iš slaptų balsavimų svarbūs yra Seimo vadovo rinkimai“.
L. Bielinis: opozicija brandina raumenis
Lauras Bielinis, politologas, Vilniaus universiteto docentas, konstatuoja, jog sužlugęs balsavimas dėl J. Liesio parodė „bręstančius opozicijos raumenis“. Mokslininko teigimu, kalbėti apie galimą valdančiosios koalicijos žlugimą dar per anksti, nes tai buvo slaptas balsavimas. L. Bielinis spėjo, kad balsavimą sabotuoti galėjo patys A. Kubiliaus saviškiai – tarp jų nemažai užimančių kontroversiškas pozicijas.
„Greičiausiai valdantieji apsvarstys savo padėtį. Juk jie bandė visus įmanomus koalicijos narius mobilizuoti. Ko gero, jiems ko gero teks galvoti apie naują kandidatūrą. Tad toliau balsavimo rezultatas priklauso nuo derybų su opozicija: reikia tartis ir dėl opozicijai priimtino kandidato“, – sakė L. Bielinis.
Reikia keisti retoriką
Pasak jo, valdantieji turėtų atsisakyti priešiškos retorikos ir ieškoti su opozicija kontakto: „Priešiška retorika nieko neduos, tik dar labiau užaštrins konfliktą. Ir Seime gali atsitikti taip, kad bet koks balsavimas gali būti blokuojamas“.
L. Bielinis pažymėjo, kad, kitaip nei slaptas, atviras balsavimas leidžia kontroliuoti frakcijų narius, tad balsavusiuosius „netinkamai“ galima bausti, taikyti kokias nors sankcijas.
Maža to, telkdama visas įmanomas pajėgas į Seimą, valdančioji dauguma priversta į plenarinius posėdžius kviestis ir visus ministrus-Seimo narius, net ir premjerą.
„Vyriausybės darbui tai labai blogai. Juk yra daug spręstinų problemų, apkrovimas didžiulis, o ministrai dvi dienas per savaitę turi sėdėti Seime. Tad be opozicijos paramos niekaip nepavyks išsiversti“, – kalbėjo VU docentas.
***
Tvarkos ir teisingumo frakcija, kartu su socialdemokratais ir Darbo partijos atstovais yra parengusi alternatyvią vyriausybės programą ir šiuo metu konsultuojasi su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija.
Pastarajai nesutikus prisidėti prie valdančiosios koalicijos, vėliau iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų prisiviliojus Vidmantą Žiemelį, valdantieji nebeturi aritmetinės daugumos Seime.
Jai dabar priklauso konservatoriai-krikdemai (45), Liberalų ir centro sąjunga (7), Tautos prisikėlimo partija (7) bei Liberalų sąjūdis (11). Formaliai parlamente koalicija turi 70 balsų 141 narių parlamente.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius anksčiau teigė, kad opozicija specialiai nevers vyriausybės ir bent iki balandžio vidurio lauks, kad valdantieji susiprastų patys arba prezidentė pasiūlytų formuoti naują kabinetą.
