Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodikliai buvo užregistruoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 35-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat svarbu atsižvelgti į situaciją asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją. Sprendimą dėl epidemijos paskelbimo konkrečioje savivaldybėje priima savivaldybės meras, rašoma pranešime spaudai.
Mirė vienas asmuo, 137 atsidūrė ligoninėse
6-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 137 asmenys: 88 vaikai (0–17 m.), 5 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, ir 44 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų, iš kurių 2 vaikai.
Užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nuo sezoninio gripo neskiepytas. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 5-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 192 ėminiai, iš kurių daugiausia (58-uose ėminiuose) buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 1-ame – B tipo gripo virusas, 19-oje – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, iki 2024 m. vasario 4 d. sergančiųjų ŪVKTI, tarp jų ir gripu, skaičius išlieka padidėjęs.
2023 m. 50-ąją savaitę prasidėjo sezoninio gripo sergamumo kilimas. Gripo aktyvumas Europos sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje išlieka didelis, o sunkios gripo sukeltos ligos paveikė visas amžiaus grupes, tačiau sunkiausios pasekmės buvo matomos tarp vyresnio amžiaus asmenų. Aptikta tiek A, tiek B tipo gripo virusų. Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, dominuoja A tipo gripo virusai.
Kaip apsisaugoti?
Skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ne nuo visų ŪVKTI jie sukurti. Visą gripo sezoną yra galimybė pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito pas gydytoją metu.
Šį sezoną (2023–2024) valstybės lėšomis įskiepyta 98 proc. gripo vakcinos, t. y. paskiepyti 181 586 rizikos grupėms priklausantys asmenys.
2024 m. vasario 12 d. duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo sezoninio gripo vakcina (valstybės ir savo lėšomis) pasiskiepijo 216 003 asmenys. Nuo 2023 m. spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 53 154 asmenys.
Kitos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo ligų:
- Reguliariai plaukite rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės – naudokite rankų dezinfekcijos priemones.
- Nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis.
- Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
- Viešose vietose laikykitės saugaus atstumo.
- Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu – nusiplaukite rankas.
- Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose arba dirbkite iš namų ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
- Susirgę dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
