Pats J. Garalis ankstesniuose teismo posėdžiuose teigė kėlęs klausimą apie nuotekų valymą ir su juo susijusias investicijas, tačiau įmonė lėšų skirti esą nesutiko.
„Sunku pakomentuoti, apie ką jis kalba, kai dalyvavo keturiuose valdybos posėdžiuose. Kaip minėjau, jis nieko nepristatė šiuose posėdžiuose“, – pirmadienį nuotoliu dalyvaudama Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sakė J. Ramanauskaitė.
Ieškojo sprendimų
J. Garalis anksčiau tvirtino, kad tiek jis, tiek kai kurie kiti vadovaujantys asmenys ieškojo sprendimų – bendrovės atstovai vykdavo į užsienio gamyklas bei parodas, kur dairėsi technologinių sprendimų.
Buvęs gamybos vadovas pasakojo, kad Vokietijos popieriaus fabrike jis stebėjo technologiją, kurią vėliau pristatė valdybos pirmininkui G. Pangoniui. Pastarasis esą paprašė paskaičiuoti investicijas ir sužinojęs, kad suma su įrengimu siekia apie tris milijonus eurų pasakė, kad suma per didelė: „Varėm toliau pro šalį“.
Anot J. Ramanauskaitės, valdybos posėdžių metu apie nuotekų problematiką J. Garalis nekalbėjo.
J. Ramanauskaitė, kaip bendrovės teisininkė, protokoluodavo visus valdybos posėdžius. Jų metu, anot teisininkės, galėjo pasisakyti visi asmenys visais klausimais, kurie iš anksto būdavo pateikiami valdybos nariams.
„Sunku įsivaizduoti, kad būtų tokia situacija – pateiki medžiagą ir neleidžia šnekėti. Valdyba šnekėdavo tais klausimais, kurie būdavo pateikiami“, – liudijo teisininkė.
Ji pati klausimų apie bendrovės nuotekas ir sunkumus jas valant teigė nieko negirdėjusi ir su informacija susipažinusi tik apie tai prokuratūrai paskelbus viešai 2020 metų sausį.
Aplinkos apsaugos departamentui atstovaujančiai advokatei pasiteiravus, ar yra užfiksuota informacija apie investicijas, kurioms valdyboje nebuvo pritarta, teisininkė teigė tokios informacijos neturinti. Valdybos posėdžių protokoluose, pasak jos, atsispindi informacija, kas buvo patvirtinta.
J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.
Atleistas iš darbo
2019 metais J. Garalis buvo atleistas iš „Grigeo Klaipėdos“, o V. Beržonskis iš pareigų pasitraukė savo valia.
Įtampa bendrovėje kilo ėmus įtarti, kad vyrai buvo susiję su medžiagų, dažų ir krakmolo, pirkimu, kurios buvo brangesnės. Įmonė anksčiau skelbė, kad buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu, o skirtumas, kaip teigta, galėjo „nusėsti“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje, susijusioje su minėtais vyrais.
Darbo ginčų inspekcija pripažino, kad J. Garalio atleidimas buvo neteisėtas. Prokuratūra tuomet atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėdos“ skundus nagrinėję teismai.
Buvusiems darbuotojams bendrovė yra iškėlusi civilinius ieškinius, kuriuose siekia prisiteisti 2,8 mln. eurų.
Patikrinimų skaičius augo
Pirmadienį teisme liudijusi Aplinkos apsaugos agentūros Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėja Aida Garšvienė pasakojo apie įmonėje vykdytas patikras. Moteris vadovauja skyriui, kuris ima mėginius, atlieka matavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi taršos leidimo reikalavimų.
Anot jos, dar 2018 metais „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykloje vyko du planiniai patikrinimai, o 2019 – šeši. Apie juos įmonė iš anksto nebuvo informuojama. Be šių patikrinimų vykdavo ir neplaniniai. Anot jos, visais atvejais agentūros darbuotojai vyksta netikėtai, neinformuojant, mėginiai imami tiksliai nurodytoje vietoje, o mėginių rezultatai perduodami Aplinkos apsaugos departamentui, šis tuomet juos vertina.
„Mėginių ėmimo taškas buvo po skaičiuko, kur teka išvalytos nuotekos. (...) Rašydavau protokolus, matydavau, kad nėra gerai išvalytos nuotekos“, – Šiaulių apygardos teismui sakė A. Garšvienė.
Anot jos, buvo pastebimas azoto, fosforo ir biocheminio deguonies suvartojimo (BDS) rodiklio koncentracijos viršijimas. Jei leidžiamas BDS rodiklis įmonėms siekdavo apie 20-40, įmonės nuotekose jis siekdavo apie šimtą. BDS yra parametras, kuris atspindi mikroorganizmų skaidomą organinių medžiagų kiekį vandenyje ir yra laikomas vienu pagrindinių vandens taršos rodiklių.
„Šimtas – nė viena įmonė tokio negauna leidimo išleisti nuotekas į aplinką. Gauna 20-40“, – sakė ji.
Nevalytų nuotekų aplinkosaugininkai, pasak liudytojos, iki incidento netikrino, tokie tyrimai buvo atliekami jau po paviešintų duomenų apie galimą taršą Kuršių marioms iš gamyklos leidžiant nuotekas.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
