Kraujo donorystės centrams rengiamas apynasris. Žadama, kad bus nustatyta, kiek kraujo plazmos jie galės išvežti ir kiek iš jos pagamintų vaistų privalės parvežti. Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad į užsienį vežti perdirbti kraujo plazmą – ekonomiškai nepagrįsta. Valstybei apsimokėtų iš plazmos pagamintus vaistus tiesiog pirkti iš kitų šalių.
Kraujo plazmos išvežimui iš šalies trūksta skaidrumo, konstatuoja Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Tad per porą mėnesių Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma Nacionalinio kraujo centro ir Kauno kraujo donorystės centro plazmos išvežimo tvarką ir finansavimą įsprausti į griežtus rėmus.
„Šiandien nėra jokios tvarkos, kur ta plazma panaudojama, kodėl ji išvežama į užsienį, kas turi būti iš jos perdirbama, kiek turi būti parvežama, kaip užmokama. Nėra šitų dalykų, todėl atsiranda piktnaudžiavimo atvejų“, – sako Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Teismo sprendimu Kauno kraujo donorystės centras turi į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžinti 660 tūkst. litų. Tiek įvertinta valstybės patirta žala.
Kauno donorystės centras teismo sprendimą jau apskundė. Ir tikina, kad jokio finansavimo iš valstybės nėra gavęs – plazmą į užsienį perdirbti išvežė už savo lėšas.
„Mums buvo neleista parvežti vaistų išvežus plazmą. Ir kada mes tų vaistų neparvežėme į Lietuvą, nebuvo skirti pinigai, negavome finansavimo, tai ministerijos vidaus audito išvadų pagalba buvo nuspręsta, kad mes tą plazmą pardavėme“, – aiškina Artūras Venslauskas, bendrovės „Kraujo donorystės centras“ direktorius.
Valstybės kontrolė, tyrusi kraujo centrų veiklą, konstatavo, kad nors jie išveža du trečdalius iš donorų surinktos ir gydymui nepanaudotos kraujo plazmos, kai kurių medikamentų, kurie gaunami iš užsienyje perdirbtos plazmos, vis dėlto šalyje trūksta. Valstybė juos perka iš kitų šalių.
O kai kurių perdirbtų produktų įvežama gerokai per daug. Ir, anot Valstybės kontrolės, jie negalės būti panaudoti gydymui, nes tiesiog pasibaigs galiojimas.
Valstybės kontrolės teigimu, jei Lietuva tiesiog iš kitų šalių pirktų kraujo plazmos preparatus, tai valstybei nekainuotų brangiau nei dabar išleidžiama kraujo centrų veiklai finansuoti.
Tad Lietuvoje plazmos rinkimas ir vežimas į užsienį perdirbti nėra ekonomiškai pagrįstas.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina jau rengianti tvarką, kuri užkirs kelią galimiems neskaidriems kraujo centrų žingsniams.
„(Bus) aiški leidimų tvarka ir kraujo centrų atsiskaitymas, kiek jie išvežė plazmos, kam ir ką jie turi daryti, kiek ir kaip leisti sau panaudoti lėšas, gautas už plazmą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Sveikatos reikalų komitetas teigia, kad skaidrinant kraujo panaudojimą turėtų būti sukurtas ir kraujo donorų registras.
Kristina Garalevičiūtė,
Loreta Mačiulienė
LTV „Panorama“
