Oksana Laurutytė
Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, 1251 Lt – už maždaug tokią pinigų sumą per mėnesį turi išgyventi šeima: trejų metų astma sergantis alergiškas berniukas bei pirmą ir antrą neįgalumo grupes turintys jo tėvai – Marijus ir Ligita. Besistengiantys gyventi tvarkingai, skrupulingai skaičiuojantys kiekvieną centą, nuo alkoholio vartojimo „užsikodavę“ šiauliečiai sako, kad mūsų valstybė neįgaliesiems tegali pasiūlyti akligatvį. „Jeigu esi ubagas ir gauni pašalpas, net būsto pasiremontuoti negali. Lesk kruopas ir buk laimingas“, – apmaudžiai sako vyras. Nuo metų pradžios griežtinant pašalpų mokėjimo tvarką, Šiaulių savivaldybė bedaliams išmokėjo 1,5 mln. Lt mažiau nei pernai. Specialistai žada, kad pašalpų skyrimo tvarka kitąmet dar griežtės.
Slauga priklausys – jei išsiplikys akis
Marijus išsitraukia mobilųjį telefoną ir ima skaičiuoti: 360 Lt – jo I grupės neįgalumo pašalpa, 540 Lt – Ligitos II grupės neįgalumo pašalpa, 299 Lt – Ligitos našlaitės pašalpa ir 52 Lt – vaiko pinigai. Tiesa, kartą per ketvirtį šeima dar gauna maisto paketų, bet šiemet maisto paketai vėlavo. Sulaukus pagalbos maistu prieš šv. Kalėdas, kita labdara atkeliavo tik gegužės pabaigoje.
Neįgaliųjų šeima iki balandžio 1 d. iš Šiaulių miesto Savivaldybės socialinės paramos skyriaus gaudavo 87,50 Lt socialinę pašalpą. Dabar nebegauna – valdžia sužinojo, kad yra turtingi. Marius įtaria, kad socialinė pašalpa jam nebeduodama dėl pakeisto bendrabučio kambario lango. Nepaisant sudėtingo gyvenimo vyras labai stengiasi, kad buitis pagerėtų – išsimokėtinai bute buvo įdėtas plastikinis langas. Už jį, mokėdamas po 86 Lt per mėnesį, Marius žada atsiskaityti per pusantrų metų.
Kai atėjo prasitęsti socialinės pašalpos, sąžiningai pasakė socialinei darbuotojai, kad langą pasikeitė. „Sveikas žmogus kai gauna pašalpą, dar gali rasti, kur užsidirbti. Malkas skaldyti, žolę pjauti. Aš nieko dirbti negaliu, o už I grupės neįgalumą tegaunu 360 Lt per mėnesį“, – sako Marijus ir pyksta ant socialinės sistemos. Jis įsitikinęs, kad dėl negalios jam priklausytų daugiau piniginių išmokų, tačiau valdininkai aiškina, kad pagal įstatymus jam nieko daugiau nepriklauso.
„Jei nušliaušiu į virtuvę, drebančiomis rankomis nukelsiu arbatinį nuo viryklės ir išsiplikysiu akis – tada priežiūra ir didesnė išmoka man priklausys“, – sako Marijus.
Negalia didesnė, skurdas irgi padidėjo
Marijus pasiligojo po to, kai buvo gatvėje žiauriai sumuštas. Chuliganai jį suspardė taip, kad buvo pažeistas stuburas. Vyras kelerius metus turėjo II neįgalumo grupę. Sunkiai vaikščiojo, kentė dėl sutrikusios koordinacijos, tačiau pastebėjo, kad jam darosi sunku kalbėti, kalba tampa labai neaiški.
Gydytoja vyrui paskyrė magnetinio rezonanso tyrimus. Paaiškėjo, kad Marijui atrofuojasi smegenėlės. Dabar vyras gali „džiaugtis“ puokšte ligų: serga depresija, jam sutrikusi koordinacija, nustatytas Parkinsono sindromas ir smegenėlių atrofija.
Marijus surinko pažymas, Ligita jį palydėjo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Šiauliuose. Vyrui buvo skirta I neįgalumo grupė, kompensacija važinėti viešuoju transportu.
Gavęs I neįgalumo grupę, Marius tikėjosi, kad gaus didesnę išmoką ir jam bus skirta slauga. Kai kreipėsi į savivaldybės socialinius darbuotojus, šie paaiškino, kad jam didesnė pašalpa nepriklauso, nes jis neturi darbo stažo. Vyrui buvo patarta vėl kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir prašyti skirti kito asmens pagalbą ar slaugą namuose.
„Po mėnesio sulaukiau atsakymo. Kultūringai man parašė, bet pagal mūsų kalbą išeina – džiaukis, kad gavai I grupę ir nesiskųsk. Jei nori slaugos, arba nebevaikščiok, arba turėk didelę psichinę negalę“, – sako Marijus. Gavus I neįgalumo grupę gyvenimas jam netgi pasunkėjo. Dabar vyrui 100 proc. kompensuojami vaistai, tačiau dėl farmacininkų nustatytų priemokų vaistai pabrango. Dabar už juos tenka mokėti daugiau, nei turint II neįgalumo grupę.
Žmonės neįgalų vyrą laiko girtu
Marijus gyvenimą susitvarkė taip, kad negalia kuo mažiau trukdytų. Skutasi elektrine barzdaskute, mokesčių knygeles šiaip ne taip lėtai užpildo, nuėjęs į parduotuvę vaikšto su vežimėliu, nes įsikibęs į rankeną stabiliau jaučiasi. Daugiausiai problemų kyla naudojantis visuomeniniu transportu.
„Dabar autobusai įleidžia pro priekines duris, o man reikia lipti pro plačias vidurines. Kartą lijo lietus, stovėjome su Ligita ir vaiku stotelėje. Autobusas toliau sustojo, kol perlipau per bortelius, o vairuotojas vidurinių durų neatidaro. Mato, kad svyruoju, galvoja, kad girtas, o vaikas kad šlampa jam nerūpi“, – pyksta Marijus.
Mariui skaudžiausia, kad žmonės, jei mato jį svirduliuojantį, galvoja, kad jis yra visiškai girtas. „Vedžiau ryte vaiką į darželį, tokia auksais apsikarsčiusi ponia ėmė mane auklėti, kad iš pat ryto girtas esu. Paklausiau, ar ji negalvoja, kad esu neįgalus. Atšovė, kad toks jaunas neįgalus būti negali“, – žmonių žiaurumu stebisi pašnekovas.
Marijaus sako jau pripratęs prie žmonių smerkiančių žvilgsnių ir įžeidžiančių kalbų. Vis dėlto didžiausia problema – kalbėti telefonu. Dėl sutrikusios kalbos jis taip pat palaikomas apsvaigusiu nuo alkoholio. „Kai kalbuosi akis į akį, dar nieko, o paskambinu nepažįstamam – numeta ragelį, liepia išsiblaivyt“, – baisisi pašnekovas.
Ne kartą ir taksi atsisakė jį pavežėti. Jei reikia su pirkiniais grįžti iš prekybos centro ar važiuoti su vaiku į ligoninę, polikliniką, išgirsta atsakymą, kad girto žmogaus jie neveš. Marijus dabar įsigudrino – jei randa ką būtino nusipirkti iš antrų rankų, pirma įspėja SMS žinute, kad sutrikusi jo kalba. „Ne vienas sakė, kad nebūtų kalbėjęsis su manimi, jei nebūtų sulaukęs įspėjimo“, – sako Marijus.
Marijaus gyvenimo draugė ir sūnaus motina Ligita – neįgali nuo vaikystės. Dėl epilepsijos ir sutrikusios kalbos jai skirta II neįgalumo grupė, neįgalumo pašalpa ir našlaitės pašalpa. „Gerai, kad turiu Ligitą. Jai priklauso vieno kambario bendrabutis, kuriame gyvename. Jei būčiau vienas, ką reikėtų daryti, kaip išgyventi iš 360 Lt pašalpos?“ – klausia Marijus.
Marijus norėtų vesti savo moterį, tačiau, tapusi oficialia žmona, ji netektų našlaitės pašalpos.
Pašalpa padidėjo – pajamos sumažėjo
Metų pradžioje šalyje sugriežtinus pašalpų mokėjimą, Šiauliuose kiekvieną mėnesį mažėja socialinės pašalpos gavėjų, mažėja ir biudžeto išlaidos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį socialines pašalpas Šiauliuose gavo daugiau nei 4600 asmenų – beveik 1700 mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Savivaldybė socialinės pašalpos gavėjams sumokėjo 1,5 mln. litų mažiau.
Socialiniai darbuotojai dažnai lankosi pašalpų gavėjų šeimose, apžiūri buitį, tikrina darbinį užimtumą. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė patvirtino, kad jei žmogus pagerina gyvenimo sąlygas, socialinė pašalpa jam gali būti nutraukta. Nes kai žmogus gauna 350 Lt, jis niekaip negali susitaupyti. Jei gyvenimo sąlygos pagerėjo, vadinasi jis turi papildomų pajamų, tad jam pašalpa nepriklauso.
Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė teigė, kad socialinių pašalpa yra skirta būtiniausioms reikmėms ir jos dydis nesikeičia jau 20 metų. Ką žmogus galėjo nusipirkti už pašalpą dabar ir seniau – smarkiai skiriasi. V. Rimšienės teigimu, įstatymai, skiriant socialines pašalpas, yra labai sugriežtinti, o nuo kitų metų bus dar griežtesni.
Pasak socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Pečiukaitienės, Marijaus šeima yra socialinės rizikos šeima. Pašalpa neįgaliųjų šeimai nebemokama tikrai ne todėl, kad jie pasikeitė bendrabučio kambario langą. Socialinė pašalpa – ne pareiga, o teisė. Ji nėra privaloma mokėti ir yra skiriama ne kiekvieną kartą. Komisija šį kartą, gavusi šeimos prašymą, pašalpos neskyrė, nes gal buvo žmonių, kuriems jos reikėjo labiau.
N. Pečiukaitienė paaiškino, kad Marijaus šeimai socialinė pašalpa buvo skiriama, kai vienam šeimos nariui teko ne daugiau 420 Lt per mėnesį. Dabar vienam šeimos nariui pajamų tenka daugiau.
Paradoksalu, tačiau kai Marijus turėjo II neįgalumo grupę, jo pajamos buvo 324 Lt. Gavus I neįgalumo grupę pajamos padidėjo iki 360 Lt. Vos 36 Lt padidėjusios pajamos ir nulėmė, kad šeima neteko 78,5 Lt dydžio socialinės pašalpos.
