Klimatologė Audronė Galvonaitė tikina, kad lietaus bei drėgmės Lietuvoje trūksta vis dažniau, dėl šios priežasties žmonės negali užauginti pakankamai derliaus.
„Jeigu mes pasižiūrėsime, vis dažniau trūksta lietaus. Vis dažniau trūksta drėgmės. Kadangi neseniai lankiausi Anykščiuose, tai ten žmonės dūsauja, kad trūksta lietaus, atrodo, likusiai Lietuvos daliai lyg ir nieko, bet yra ir kitaip. Žmonės tvirtino, jog niekas nedygsta, niekas neauga, nes nėra lietaus. O pernai metais, net trys rajonai pritrūko geriamo vandens maistui gaminti. Reikėjo pirkti. Lietuvoje pirko vandenį, nors sako, kad čia Lietuva, čia lietūs lyja“, – stebisi klimatologė.
Šio reiškinio priežastys galėtų būti per žiemą, dėl sniego trūkumo, nusekę gruntiniai vandenys bei sausas pavasaris. Šį procesą lemia vis aštrėjanti klimato kaita. „Žiemą gruntiniai vandenys nesukaupė sniego, labai smarkiai nuseko, žemyn nusileido, ir kilo labai rimtų problemų. Pavasaris irgi buvo labai sausas ir todėl žmonės neturėjo ir kuo galvijus girdyti, ir patys turėjo pirkti geriamą vandenį maistui gaminti. Tai jau tikrai nebūdinga Lietuvai.
Aš bent jau nežinau ar buvo kada kitą kartą toks reiškinys, na gal labai seniai, istoriniu metu. Tai yra rimtos problemos, kurios darosi su klimato kaita ir su visais tokiais dalykais“, – tikina klimatologė.
Klimato kaita – vis labiau pastebima
Tai kad klimatas šyla yra aiškus, klimatologų bei mokslininkų pastebimas reiškinys.
“Yra žinoma, kad pernai metai buvo patys karščiausi per visą stebėjimų laikotarpį, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie šiuos metus dar anksti sakyti. Bet matyti, kad labai dažnai karščio rekordus sumuša kuri nors mėnesio dalis“, – kalba A. Galvonaitė.
“Taip pat vis dažniau mes stebime labai nevientisus tuos mėnesius, štai ir gegužę ir balandį, vienas dešimtadienis ypatingai šiltas, paskui staigus temperatūros kritimas, paskui vėl kilimas ir va tokiom bangom, mes labai dažnai stebime orus, kada yra pokyčiai, netgi tas perparinis vadinamas pokytis, kada paros bėgyje temperatūra krenta maždaug dvidešimčia laipsnių. Tai yra vis dažnesni tokie kontrastai didžiuliai. Temperatūros pokyčių tokie ekstremalumai ir orų pokyčių ekstremalumai, visų reiškinių, kurie darosi vis pavojingesni ir pridarantys daug daugiau žalos“, – įspėja klimatologė.
Vasaromis daugės kaitros, žiemomis mažės sniego
Klimato kaitos problema yra tokia, dėl kurios gali kisti ne tik vandens kiekis, tačiau vykti ir kiti reiškiniai, kurie gali neatpažįstamai pakeisti mūsų klimatą. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Teigiama, kad dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje - XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje.
Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.
Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur didėja. Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Tai reiškia, kad sulaukiame lietaus, o ne sniego vasaros laikotarpiu. Taigi, galbūt reikėtų pasidžiaugti ateinančiu lietumi.
