Skolintis čia ir dabar, kavinėje ar restorane parašius SMS žinutę, yra saldi pagunda. Greitųjų kreditų bendrovės jau braunasi ir į namus – daugiabučių laiptinėse kabinami didžiuliai reklaminiai skelbimai, masinama kuo greičiau skolintis.
Kodėl skolininkų veikla nesuvaržoma, nereglamentuojama, “Respublika" klausė ekonomisto, nepriklausomo analitiko Vladimiro TRUKŠINO.
– Greituosius kreditus agresyviai visur siūlantys skolintojai paskandino daugybę silpnesnės valios žmonių. Kodėl valstybė niekaip nesuvaržo pavojingos jų veiklos?
– Geriau jau žmogaus aistrą skolintis varžytų jo sveikas protas, o ne valstybė. Net neblaivūs asmenys restorane paima kreditus, nepasvarstę, kaip atiduos. Paskui tenka įkeisti butus, žlunga verslas, byra šeimos. Skolintojai moka įteigti, kaip smagu pasiskolinti čia ir dabar. Žmonės patys lenda į kilpą ir niekam nerūpi, kiek nusižudys. Ne tik greitųjų kreditų bendrovės su žmonėmis elgiasi agresyviai. Ir bankai butams pridalijo paskolų, tragedijų jau yra. Bankų bent būstinės žinomos, o kas suteikia greituosius kreditus – lieka nematomi. Neabejoju, kad skolinimosi burbulas sprogs ir tragedijos sujauks visuomenės rimtį. Dėl prasiveržusio smurto gali nukentėti nekalti bankų klerkai, greitųjų kreditų bendrovių pasamdyti tarnautojai.
Greitųjų kreditų bendrovės skolina savo pinigus, o bankai – indėlininkų. Bankų veikla prižiūrima ir kontroliuojama, o greitųjų kreditų – ne, nes tai beveik asmeninė sritis, nors visiems aišku, kad iš tiesų tai stambus verslas. Vargu ar šis verslas būtų taip suklestėjęs, jei ne abipusis besiskolinančiųjų ir greitas paskolas suteikiančiųjų gobšumas. Skolintojai yra padėties šeimininkai – jie turi daug pinigų, pasisamdę darbuotojus, o besiskolinančiųjų galvose – vien palaida bala. Jei valstybė pradėtų reglamentuoti greitus kreditus brukančiųjų veiklą, to padaryti nepajėgtų, nes ir negavusios leidimų tokios bendrovės skolintų nelegaliai.
– Ar kitose šalyse yra toks reiškinys kaip greitieji kreditai?
– Tokio laukinio skolinimo kitose valstybėse nėra. Pas mus finansinės institucijos, galinčios tenkinti paklausą skolintis, tuo neužsiima. Gal bankams neapsimoka rizikingai suteikinėti smulkias paskolas? Todėl ir atsirado turtingi, organizuoti skolintojai, norintys pagausinti savo turtus. Gali būti, kad tarp jų yra vietinių oligarchų ar net politikų. Jeigu tokios bendrovės legalios, steigėjai yra nurodyti, tačiau skolinamų pinigų kilmė vis tiek nežinoma. Tai gali būti bet kokie pertekliniai pinigai, uždirbti iš šešėlinės ekonomikos ar nusikalstamos veiklos.
– Kas skolinasi, nepagalvoja, kaip atiduos keliskart daugiau. Kodėl niekas žmonių neperspėja, nestabdo, nėra jokios socialinės skolinimosi antireklamos?
– Greitųjų kreditų teikėjai yra bankų konkurentai, todėl Bankų asociacija yra išreiškusi susirūpinimą. Seime jau guli parengtas įstatymo projektas, tačiau jis dar nesvarstytas, todėl nuostatos man nežinomos. Žmonių, kurie skolinasi negalvodami, nereikia užjausti, nes jie patys, savo valia kiša galvą į kilpą, demonstruoja proto nebuvimą. Tačiau žiniasklaidoje paviešintos jų gyvenimo istorijos galėtų būti naudingos ir pamokomos tiems, kurie dar tik ketina tuo keliu sukti.
