Klaipėdoje dar neišblėso pasipiktinimas greičio slopinimo įranga, sumontuota gatvėse, kurios iki šiol kalnelių nematė - Naujojo Sodo, Pilies, taip pat kitose miesto vietose.
Vairuotojai priversti šiek tiek pakeisti savo įpročius ir pristabdyti ten, kur to anksčiau nedarydavo. Visa nauja greičio slopinimo įranga sumontuota prieš pėsčiųjų perėjas.
Tačiau panašu, kad problema kuriama ten, kur jos nėra - tiek šią įrangą Klaipėdos gatvėse sumontavę specialistai, tiek ir automobilių servisų darbuotojai teigia, jog net ir važiuojant maksimaliu leistinu greičiu mašinos negadinamos, ir vairuotojai - jei nereikia praleisti pėsčiųjų - nepakenkdami savo technikai gali važiuoti per šiuos kalnelius nestabdydami.
Per kalnelį - nesustojus
Greičio slopinimo įranga nėra kliūtis, kuri laužo automobilius. Taip teigia autorizuoto "Toyota" ir "Lexus" markių serviso Klaipėdoje atstovas Vytautas Butkus. Pasak jau daug metų šioje srityje dirbančio specialisto, važiuoti per tokius kalnelius yra tas pats, kas važiuoti duobėtu keliu.
"Įsivaizduokime žvyrkelį - juk jūs nevažiuojate juo 15 km/h greičiu, o paspaudžiate ir iki 50, ir iki 60, nors ten daug duobių. Tokiame kelyje esant tam tikram greičiui automobilio pakaba "pagauna" rezonansą ir kiekviena duobė nebejuntama.
O miesto gatvėse kalneliai veikia psichologiškai - pamato žmogus tą vieną "gulintį policininką", ir pristabdo, nors galėtų be pasekmių savo automobiliui jį pravažiuoti ir 40, ir 50 km/h greičiu", - "Autosalonui" teigė V. Butkus.
Pasak jo, tai - elementari automobilio eksploatacija: "Juk duobių būna bet kur - ir kanalizacijos dangčiai mūsų gatvėse padėti nelygiai, ir lietaus vandens subėgimo grotelės dažnai būna sulindusios į asfaltą. Bet juk važiuojame per juos, ir - nieko. Lygiai taip pat galime važiuoti ir per greičio slopinimo kalnelius nestabdydami mašinų srauto".
Svarbiausia - praleisti pėsčiuosius
Tiesa, pasak specialisto, yra dvi sąlygos - pirma, ir svarbiausia, yra tokia - jei perėja eina žmonės, pristabdyti būtina.
"Galimybė važiuoti per kalnelius yra techninė, tačiau juk egzistuoja ir eismo taisyklės. Tad jos yra svarbiausios. Tik jei nėra žmonių, važiuokite per greičio slopinimo įrangą tokiu greičiu, kokį leidžia ženklai", - elementarias tiesas, deja, iki šiol ne visiems vairuotojams suvokiamas, primena serviso darbuotojas.
Na, o antra sąlyga - automobilio techninė būklė. Anot V. Butkaus, greitai važiuoti per slopinimo kalnelius galima mašinomis, kurios yra techniškai tvarkingos.
"Aišku, jei, sakykime, šarnyras išniręs, greičiau įveikdami tokią įrangą rizikuojame jį visai išmušti. Tad jei abejojate savo mašinos būkle, geriau iš pradžių ją tiesiog patikrinkite", - pataria jis.
Stabdytų ir... dažai
Tai, kad kalneliai - daugiau psichologinė, o ne techninė vairuotojų drausminimo ir pėsčiųjų apsaugojimo priemonė, pripažįsta ir policijos pareigūnai.
"Jei ant gatvės tik nupaišytume trimatį panašios kliūties vaizdą, vairuotojai vis tiek stabtelėtų. O kalnelis - realus objektas, iškilęs aukščiau virš gatvės dangos, jis atrodo gana grėsmingai, todėl žmonės ir pristabdo.
O tai yra gerai - pastebėjome, kad naujoji greičio slopinimo įranga pasiteisino, pėstieji praleidžiami ten, kur anksčiau jiems pereiti gatvę buvo ir sudėtinga, ir pavojinga, nepaisant nubraižytų pėsčiųjų perėjos linijų, pavyzdžiui, Pilies gatvėje", - teigė Alvydas Katkauskas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas.
Jis ragino vairuotojus nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių ir nevengti užvažiuoti ant greičio slopinimo įrangos kertant ištisinę juostą ir aplenkiant kalnelius priešingos krypties eismo juosta.
"Kalnelių nėra ko bijoti - serviso specialisto mintims pritarė pareigūnas. - Visi jie aprobuoti pagal Europos Sąjungos standartus, viskas apskaičiuota - ir koks jų aukštis nepavojingas automobiliams, ir koks statumas, ir taip toliau."
Važiuoti abiem ratais
Tą patvirtino ir bendrovės "Eismas", Klaipėdos gatvėse sumontavusios naująją greičio slopinimo įrangą, atstovai. Pasak šios bendrovės Klaipėdos filialo Instaliavimo skyriaus vadovo Mindaugo Tamošausko, viskas pagaminta ir sumontuota pagal ES reikalavimus.
"Tai - tikrai ne mūsų išradimas. Tokia įranga naudojama visos Vakarų Europos keliuose, ir ji pagaminta ne gadinti mašinas. Joms didelio poveikio tikrai nėra. Aišku, važiuojant greičiau tam tikras smūgis yra, tačiau jei automobilis techniškai tvarkingas, tas kontaktas su kalneliu bus "sugertas" be pasekmių", - sakė M. Tamošauskas.
Tačiau, padalinio vadovo pastebėjimu, vairuotojai dažnai neteisingai užvažiuoja ant kalnelio.
"Poveikis automobiliui bus dar mažesnis, jei tuos kvadrato formos kalnelius įveiksite užvažiuodami ant jų abiem priekiniais ratais, o ne vienu.
Žmogus galvoja, kad saugiau bus, jei bent vienos pusės ratai liks ant lygios asfalto dangos, bet tai - klaidinga nuomonė, mat tokiu atveju automobilio svorio centras pasislenka į vieną pusę, ir tai veikia tiek amortizatorius, tiek visą važiuoklę. Be to, taip automobilis priverstas įveikti didesnį aukštį nei užvažiuojant ant kalnelio abiejų pusių ratais vienodai", - sakė M. Tamošauskas.
"Aišku, yra kitų blogų kalnelių, tiksliau, sustojimo prie jų savybių. Tai - ir didesnės kuro sąnaudos, ir sykiu didesnė aplinkos tarša, tačiau šios "blogybės" - niekas palyginti su pėsčiojo, kurį saugo greičio slopinimo įranga, sveikata ar gyvybe", - konstatavo jis.
Tomas GUKAUSKAS
