„Baudos (5 MGL – 250 eurų) nesumokėjo ir nutarties neapskundė. Nutartis dėl baudos įsiteisėjo 2024 metų sausio 23 dieną, todėl buvo išduotas vykdomasis dokumentas, Antstolių rūmams pateiktas vykdomasis raštas“, – BNS pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
„Dar nesumokėjau, neskubu aš jos mokėti – tegu nusirašo antstoliai, kaip nori“, – BNS pirmadienį sakė P. Gražulis.
Šaukimai į antradienio teismo posėdį išsiųsti ir kaltinamajam, ir nukentėjusiesiems – jų dalyvavimas teismo posėdyje privalomas.
P. Gražulis neatvyko į sausio 15 dieną suplanuotą posėdį, jis buvo atvykęs į teismo pastatą, atsakė į žurnalistų klausimus ir tada išvyko.
„Mano pozicija buvo, kad nedalyvauti teismo posėdyje, kad už akių, bet mūsų partijos vadovybė susirinkusi vienbalsiai priėmė ir faktiškai įpareigojo mane dalyvauti teismo posėdyje ir gintis. Jie irgi abejoja, ar Lietuvoje galima rasti teisingumą, jie sako, kad yra galimybė kreiptis į Žmogaus teisių teismą“, – BNS sakė P. Gražulis. Jis dabar vadovauja Tautos ir teisingumo sąjungai.
Politikas sakė abejojantis, ar Strasbūro teisme galėtų pasiekti pergalę, nes šis, anot jo, gina vienalytes santuokas.
Antradienį Vilniaus apygardos teisme numatytame teismo posėdyje P. Gražulis ketina dalyvauti, tačiau teigė tai kol kas darysiantis be advokato, nes gynėjo jam niekaip nepavykta susirasti.
„Jie sako – politinė byla, mes nenorime sau griauti karjeros“, – BNS sakė buvęs politikas.
„Rytoj ateisiu be advokato, prašysiu teismo, kad duotų keletą dienų ar savaitę, kad susirasčiau advokatą“, – teigė P. Gražulis.
Vilniaus apygardos teismui yra perduota nagrinėti politiko byla dėl LGBTIQ atstovų niekinimo.
P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.
Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami internetinėje žiniasklaidoje.
Nukentėjusiais šiame tyrime yra pripažinti penki asmenys.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Seimas pernai lapkritį šioje byloje panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pareikšti įtarimus.
Tyrimas pradėtas po 2022 metų gegužės 26 dienos po P. Gražulio apsižodžiavimo Seimo koridoriuje su LGBTIQ atstovais.
Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.
Parlamentaras teigia tik išsakęs krikščionišką poziciją, ją grindė Šventuoju Raštu, kur, anot jo, net griežčiau rašoma apie homoseksualius asmenis.
Baudžiamasis kodeksas asmenims, kurie viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę arba jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, kitais pagrindais, numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai lapkričio pradžioje paskelbė nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje – teismas konstatavo, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Seimas gruodį dėl priesaikos sulaužymo panaikino P. Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.
