Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą. Šįkart eilė atėjo Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams).
Iš kadaise Rolando Pakso partijos vairą perėmęs Petras Gražulis ir kiti partijos nariai labiausiai pasižymi priešiškumu LGBTQ+ bendruomenei. Pažymėtina, kad partijos gretose gausu ir Šeimų maršo bei Lietuvos šeimų sąjūdžio veiklos iniciatorių.
Istorijos mokslo daktaro Bernaro Ivanovo įsitikinimu, šios partijos vertybės ir įsitraukimas į skandalingas veiklas didina socialinį visuomenės susiskaldymą, todėl jų sėkmė šiuose rinkimuose kelia grėsmę.
„Per paskutinius metus jie liejo marginalizaciją ir tam tikro visuomenės spektro runkelių, vadinkime, įtaka didėjo, to rezultate mes matome labai padidėjusią socialinę agresiją“, – kaip žmonės reagavo į Šeimų maršo bei Lietuvos šeimų sąjūdžio idėjas, paminėjo jis.
Politologo Virgio Valentinavičiaus teigimu, teistumo rekordai bei partijos primininko skandalai yra popsinis populizmas, kuris rinkėjams neleidžia partijos užmiršti bei palaiko reitingus.
„Gražulis paaiškintų, kad tai yra valdžios sąmokslas, o rinkėjai ir tikėtų šitomis nesąmonėmis“, – sakė jis.
PETRAS GRAŽULIS
Štai partijos pirmininkas, mėgstantis jungtis į partijas, kurių pavadinimuose yra paminėtas teisingumas, net negali dalyvauti šiuose Seimo rinkimuose.
P. Gražulis iš Seimo buvo pašalintas už šiurkštų priesaikos sulaužymą, mat balsavo už kitą Seimo narį, Liną Jonauską.
Iš Seimo dešimčiai metų pašalintas skandalistas Petras Gražulis galės grįžti tik sulaukęs garbaus 75 metų amžiaus.
Taigi anksčiau partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklaususiam politikui P. Gražuliui ši Seimo kadencija buvo gausi skandalų, bet ir anksčiau politikas nepasižymėjo ramybe.
Garsėjo ne tik išsišokimais „Baltic Pride“ eitynėse, bet ir meilės nuotykiais, kurie galėjo pasibaigti ir ne itin maloniai.
Nesantuokinis vaikas ir Gražulio Birutė
Prieš dvejus metus palangiškė rūkytos žuvies pardavėja Birutė Navickaitė tikino, kad jos neseniai gimusios dukrelės tėvas – P. Gražulis. Nors pirmiausia parlamentaras nesutiko, kad vaikas jo, galiausiai tėvystę pripažino, tą vėliau parodė ir atliktas tėvystės testas.
„Taip, įvyko gyvenime tai, kas įvyko, atsakomybę prisiimu. Prieš gimdymą daviau 2000 eurų, po gimdymo daviau 3000 eurų. Taip, palaikau, finansiškai rėmiau ir remsiu. <...> Aš pripažįstu, kad gyvenime yra klaida, tegu man atleidžia Dievas, žmonės, ji. O dukrai aš jau paaukojau, daviau 5 tūkst. eurų, ateityje aš irgi neatsisakau tos pagalbos“, – tuomet kalbėjo P. Gražulis.
Politikas teigė, kad mergina apie nėštumą jam pranešė po pirmojo jų susitikimo. B. Navickaitė tuomet žiniasklaidai pasakojo, kad iki septintojo nėštumo mėnesio P. Gražulis ją ragino darytis abortą, mergina tikino patyrusi psichologinį smurtą.
B. Navickaitė pripažino, kad sulaukė finansinės paramos iš P. Gražulio ir nebūtų istorijos kėlusi į viešumą, jei P. Gražulis nebūtų jai daręs spaudimo, įžeidinėjęs.
„Taip, jis pinigų skyrė, bet su baisiais koliojimais, keiksmažodžiais. Jam galiausiai parašiau – tu duodi pinigų ir įsivaizduoji, kad tu galėsi kolioti mano mergaitę? Nes jis mergaitę išvadino baisia“, – pasakojo B. Navickaitė.
Skandalas nepraslydo ir pro kolegų Seime akis. Konservatorė Agnė Bilotaitė prieš posėdį „pasveikino“ P. Gražulį ir įteikė jam vaikiškų drabužių ir čiulptukų.
P. Gražulis pripažino savo dukterį ir padeda ją auginti, visgi konfliktų su B. Navickaite netrūksta iki šiol.
Kaltinimai išžaginimu
Šių metų gegužę P. Gražulio pavardė nuskambėjo politikui nepalankiame fone. 35 metų moteris apkaltino Seimo narį išžaginimu, tikino, kad parlamentaras su kitu vyru galėjo ją apsvaiginti ir taip pasinaudoti.
„Dieve, aš nieko nežinau! Ko jūs manęs klausiate? Policijos, žurnalistų klauskite! Eikit, susiraskit tą moterį, ką aš žinau, kas ji tokia, ir ar iš viso ji egzistuoja? Nei manęs kas apklausė, nei suėmė, nei antrankius uždėjo! Vienintelis, kas paskambino paklausti, tai žurnalistė“, – tuo metu žiniasklaidai komentavo politikas.
Visgi iš šio skandalo P. Gražulis išlipo sausas – rugsėjo pradžioje prokurorai nusprendė nutraukti tyrimą.
Rinkėjų papirkinėjimas
Šių metų rugpjūtį, VRK vertinimu, kandidatuodamas į Europos Parlamentą (EP), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas pažeidė Rinkimų kodekse numatytą draudimą papirkti rinkėjus.
Tyrimas dėl P. Gražulio pradėtas birželio 27 d. – po to, kai VRK gavo du pranešimus dėl P. Gražulio galimo rinkėjų papirkinėjimo. Politikas rinkėjams žadėjo atiduoti 50 proc. savo europarlamentaro atlyginimo, jeigu bus išrinktas į EP. Tokį pažadą P. Gražulis deklaravo portalo 15min.lt organizuotų debatų metu Vilniaus rotušėje, savo „Facebook“ paskyroje publikuotuose įrašuose bei laikraštyje „Plungė“ skelbtoje politinėje reklamoje.
Pats politikas, teikdamas paaiškinimus VRK, nurodė, kad jo pasisakymai ir pažadai nebuvo skirti skatinti rinkėjus balsuoti už jį mainais į materialinę naudą. P. Gražulis nurodė, kad tokiais pareiškimais siekė atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti, „kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“.
ARTŪRAS ORLAUSKAS nr. 2
Toli gražu ne pirmą kartą brendančiam į politikos upę humoristui Artūras Orlauskui sekėsi gan liūdnai, paprastai vietos Seime jis negaudavo.
Dar 2009 metais prasidėjęs politinis kelias Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) taip pat neturėjo laimingos pabaigos. Jis buvo išmestas iš partijos gretų už savo elgesį.
2011 metais rugpjūčio mėnesį, A. Orlausko iniciatyva Kauno klinikinės ligoninės laikinuoju vadovu paskirtas Eduardas Vaitkus. A. Orlauskas į ligoninę atėjo su antstoliu ir šaltkalviu, pareikalavo išgręžti tuo metu atostogavusio vadovo kabineto ir stalčių spynas.
Po dviejų dienų Kauno miesto apylinkės teismas įsakymą dėl E. Vaitkaus paskyrimo laikinuoju Kauno klinikinės ligoninės vadovu pripažino neteisėtu.
2011 metais lapkričio mėnesį Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas nutarė, kad A. Orlauskas savo veiksmais žemino partijos autoritetą dėl to buvo pašalintas iš partijos.
Tapino paduotas į teismą už šmeižtą
Šių metų pradžioje visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta įstaiga „Laisvės TV“ siekė, kad Šeimų sąjūdžio aktyvistas, komikas A. Orlauskas paneigtų savo laidose paskleistą informaciją apie neva A. Tapino pasisavintas žmonių pinigines aukas Ukrainai.
Į teismo posėdį atvykęs A. Orlauskas pažymėjo nesutinkantis su A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškiniu ir tikino, jog tai politinis šou.
A. Tapinas prašė teismo įpareigoti atsakovus byloje paneigti A. Orlausko paskleistus teiginius, viešai atsiprašyti, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią visuomenininkas buvo įvertinęs 104 790 eurų. Taičiau nieko nepešė.
Galimai slėpė politinę reklamą ir gavo baudą už „YouTube“ turinį
Dar šį mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo pranešimą apie galimai paslėptą politinę reklamą A. Orlausko organizuotoje nuotraukų parodoje Šiauliuose.
VRK pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar ši paroda buvo politinės kampanijos dalis, tačiau kol kas tyrimas dar pradiniame etape
O štai 2022 metais Orlauskui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad savo „YouTube“ kanale „Artūras Orlauskas TV“ jis, komisijos nuomone, teikė audiovizualines paslaugas be tinkamos registracijos pagal Visuomenės informavimo įstatymą.
Tačiau 2023 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino šią nuobaudą, nes LRTK nepateikė pakankamai įrodymų, kad A. Orlauskas pažeidė įstatymą.
NAGLIS PUTEIKIS nr. 3
Vilniaus universitete istorijos studijas baigęs vilnietis savo karjerą pradėjo nuo kultūros – prisidėjo kuriant pirmąsias paminklosaugos organizacijas, vadovavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai, vėliau išmėgino save ir kultūros viceministro kėdėje.
Į politiką N. Puteikis pasuko 1996 metais, įstojęs į Lietuvos konservatorių partiją. Po metų jis buvo išrinktas į Seimą, tačiau tik keliems mėnesiams. Vėliau iš politikos trumpam pasitraukė vadovauti valstybinei įmonei „Klaipėdos laivų remontas“.
2014 metais politikas paliko TS-LKD gretas, įsitraukė į Lietuvos centro partiją, kurios pirmininku tapo 2016 metais.
Alkoholizmas ir kaltinimai šmeižtu
2006 metais žiniasklaida plačiai nušvietė ir tuomet Kultūros paveldo departamente dirbusio neblaivaus N. Puteikio kelionę į policijos areštinę. Jam už tokį elgesį tąkart skirtas griežtas papeikimas.
Po keliolikos metų N. Puteikis pripažino, kad anksčiau darbe pasirodydavo beveik visada pagiringas. Turėjo atskirą kabinetą, buvo viršininkas, niekas jo nekontroliavo. Pasakojo, jog apie pietus atsigaudavo, tačiau vakare vėl traukdavo į barą.
2018 metais Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl N. Puteikio galbūt paskleisto šmeižto Audriaus Matonio atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas įvertinus, kad tai tebuvo įžeidimas. Dėmesio N. Puteikis sulaukė ir paaiškėjus, kad Seimo viešbutyje jis gyvena net ir turėdamas būstą Vilniaus centre. Tuomet Seimo narys iš Seimo nariams skirtų būstų iškraustytas.
Teisti partijos nariai
Nepaisant atskirų asmenų skandalų, partija muša rekordą turėdama daugiausiai teistų žmonių savo gretose. Štai visi 8 iš jų.
Gedimininas Lipnevičius nr. 18
1993 metais Gediminas Lipnevičius nuteistas dėl valstybinio ir visuomeninio turto grobimo. Bandydamas tapti Radviliškio rajono meru tikino, kad teistumą užsidirbo dar mokyklos laikais.
„Kai buvau nesubrendęs paauglys, su draugais nupjovėme kabelį. Nors jau kitą dieną tėvai atlygino padarytą žalą, gavau lyginę bausmę. Jeigu jums idomu, kalėjime nesėdėjau <...>“, – „Radviliškio naujienoms“ komentavo politikas.
Sergejus Valinskas nr. 34
Vilkaviškietis, įmonės „Pas Seriogą“ vadovas Sergiejus Valinskas nurodo turintis 3 teistumus. Dar 1990 metais, kai jam buvo 19 metų, buvo pripažintas kaltu dėl vagystės.
Tuo nusikaltimai nesibaigė. Po 5 metų buvo nuteistas dėl vagystės, tyčinio asmeninio piliečio turto sunaikinimo ar sužalojimo bei dviejų epizodų svetimo automobilio paėmimo be leidimo, turint tikslą laikinai juo pasinaudoti.
Paskutinį kartą dėl vagystės nuteistas 2011 metais.
Gediminas Miliauskas nr. 40
Gediminas Miliauskas, kilęs iš Gargždų, taip pat ne kartą turėjo reikalų su teisėsauga. 1997 metais kaltu buvo pripažintas dėl smūgių sudavimo bei žiauraus kankinimo.
O štai 2016 metais jį prekybos poveikiu nuteisė Vilniaus apygardos teismas, jam skirta lygtinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Teismas nustatė, kad jis savo pažįstamam pasiūlė Utenos miškų urėdo konkurse ir pažadėjo pasirūpinsiąs jo laimėjimu. Už tai pareikalavo 29 tūkst. eurų kyšio.
Sigitas Karbauskas nr. 68
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas šiuo metu einantis Sigitas Karbauskas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nurodė, kad buvo teistas 1996 metais Klaipėdoe dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, jam skirta 2700 litų bauda.
Pagal Baudžiamąjįį kodeksą (BK), atsakomybė už darbo apsaugos taisyklių pažeidimą numatoma tik tuo atveju, jeigu sukelia nelaimingų atsitikimų žmonėms.
Ramutis Vielinis nr. 69
Taksi vairuotojas iš Ignalinos Ramutis Vielinis nurodo du savo teistumus. Už vagystę 1996 m., kai jam buvo 21-eri metai.
Po 4 metų jis buvo nuteistas, pagal BK, už automobilio vagystę arba vagystę įsibraunant į patalpas.
Gintautas Šimonėlis nr. 72
Apsaugininkas Gintautas Šimonėlis teistumą užsitarnavo gana garsiai nuaidėjęs žiniasklaidoje 2003 metais.
27-erių metų jis į 10 žurnalistų telefonus išsiuntė pranešimus apie neva padėtą bombą.
„Viename iš Didžiosios gatvės namų padėtas sprogmuo sprogs 10 val. Skubiai informuokite policiją“, – rašė anonimas.
Kadangi tuo metu Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas, į pranešimą sureaguota itin rimtai.
Per valandą Valstybės saugumo departamento pareigūnai nustatė Klaipėdos universiteto politologijos studentą G. Šimonėlį. O jis aiškino nieko pikto nenorėjęs, tik papokštavęs.
Tačiau už šį pokštą gavo 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Virginija Jurgilevičienė nr. 75
Klaipėdiškė Virginija Jurgilevičienė buvo nuteista 2014 metais už dokumentų klastojimą, kai moteris aktyviai rinko parašus, kad įvyktų referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams.
VRK pradėjus tikrinti surinktus parašus jiems kilo įtarimų, kad V. Jurgilevičienė ir jos bendražygiai galėjo suklastoti kelis šimtus parašų. Generalinė prokuratūra dėl to iškėlė baudžiamąją bylą.
Andrius Šakalys nr. 93
Kaunietis Andrius Šakalys 1994 metais buvo nuteistas dėl neteisėto šaunamojo ginklo ar sprogstamų medžiagų gaminimo ar realizavimo. Tuo metu jam buvo 25-eri metai.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
