Seimas antradienį priėmė du nutarimus. Pirmuoju Seimas nusprendė pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui ir nutarė, kad svarstys, ar panaikinti jo mandatą, 2023 m. gruodžio 19 d., 10.10 val., rytiniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje.
Ši apkalta būtų vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7-osios nutartimi paliko galioti nuosprendį, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas, nuosprendis įsiteisėjo“, – pateikusi nutarimo projektą informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nutarimu patvirtinta apkaltos data – gruodžio 19-oji, procesas prasidėtų 10 val. rytiniame Seimo posėdyje.
P. Gražulis parlamento vadovės klausė, kodėl apkalta rengiama gruodžio antroje pusėje, kai Seimo statute nurodyta, kad procesas gali būti surengtas po septynių dienų.
„Septynios dienos – gruodžio 19-ta daug anksčiau, tai kodėl tik 19-ta? Ar čia nėra tas, kad bandysit išsukinėti per S. Šedbarą (buvusį konservatorių KT teisėją – BNS) Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes per šitą apkaltą galite mane pašalinti tik iš šios kadencijos, o jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas“, – kalbėjo P. Gražulis.
Parlamento vadovė pastebėjo, kad Seimo statutas reikalauja, jog apkaltos procesas būtų surengtas ne anksčiau kaip per septynias dienas, ir gruodžio 19-oji yra siūloma data, kad parlamentaras jam galėtų pasiruošti.
Komentuodamas LAT nuosprendį P. Gražulis taip pat stebėjosi Lietuvos dėmesiu pažeidimais Rusijoje. LAT lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
„Jeigu išvežta į Rusiją produkcija neatitiktų reikalavimų, (ar būtų tokia šalis kaip – BNS) Lietuva, kad persekiotų ir gintų Rusijos interesus? Ne Rusijos prokuratūra kelia bylą, kad iš Lietuvos užvežta kažkokių produktų, kurie nesaugūs, ir dėl to gali apsinuodyti ar nusividuriuoti Rusijos piliečiai, bet gina Rusijos piliečius kas? Konservatoriai“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją“, – juokavo P. Gražulis ir taip pat dėkojo valdantiesiems už kylančius reitingus.
„Ačiū persekiojimą, kuo labiau jūs mane persekiojat, tuo labiau mano reitingai kyla“, – sakė P. Gražulis.
Šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą, kurioje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant.
Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.
Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas, politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.
Be to, praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateiktų įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.
P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.
Antruoju nutarimu parlamentarai nusprendė pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui.
Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į KT išvados, ar R. Žemaitaičio konkretūs veiksmai, nurodyti specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
„Keista, kad mes šiandien darome tai. Akivaizdu, kad mes darome tai, ko prašo Rusija, ko prašo Maskva, tai, ko prašo KGB ir NKVD“, – kreipdamasis į Seimo narius antradienį teigė R. Žemaitaitis.
Jis tvirtino pavasarį savo paskyroje „Facebook“ apie palestiniečių mokyklos sugriovimą rašęs tą patį, ką dabar kalba pasaulio lyderiai – JAV, Turkijos, Prancūzijos vadovai – apie dabartinius Izraelio veiksmus Gazoje, kai Izraelio kariai atakuoja civilius objektus.
„Nemanau, kad šiandien turi kentėti visi palestiniečiai už tai, ką padarė „Hamas“, nemanau, kad žydų bendruomenė turi kentėti dėl to, ką padaro Benjaminas Netanyahu (Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu). Šiandien jau yra inicijuotos dvi baudžiamosios bylos baudžiamajame Romos Teisingumo Teisme dėl B. Netanyahu vykdomo genocido būtent šitoje srityje“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, šiandien galima drąsiai sakyti, kad Izraelis Gazoje daro ne tik etninį valymą, bet ir genocidą.
„Nuo 1948 metų Gazos ruožas yra kalėjimas po atviru dangumi. Ar jūs, lietuviai, norėtumėte gyventi nuo 1948 metų tame kalėjime? Kada panorėjus vienam išprotėjusiam lyderiui, premjerui, ministrui, Vyriausybės nariui ar kariuomenės vadui, pradėtų tau riboti vandens tiekimą, pradėtų riboti naftos tiekimą, sprogdintų ir naikintų gydymo, švietimo įstaigas?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
Jam pradėtą apkaltą R. Žemaitaitis vadino politiniu susidorojimu, nes jis „sugebėjo ir išdrįso pakelti klausimą apie tai, ką kiekvienas šiandien savo šeimose kalbame ir apie tai, ką galvojame“.
Savo kalboje politikas užsiminė ir apie konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įspėjimus dėl galimos tiesioginės Rusijos grėsmės Lietuvai.
„Lietuvi, ar jauti tu genocido skonį ir kvapą?“ – iš Seimo tribūnos klausė R. Žemaitaitis.
„Norėčiau jums visiems palinkėti, kad neišsipildytų išprotėjusio mūsų pinokio Gabrieliaus Landsbergio šiandien pasakymas ir kad genocido daugiau Lietuvoje nebūtų“, – kalbėjo jis.
Seimo narys tvirtino, kad jam gėda dirbti Seime, kur paminamos žmogaus teisės.
„Gal kai kam atrodo, kad aš čia kovoju dėl savęs. Tikrai dėl manęs nepergyvenkite, nes Konstitucinis Teismas, jei ir priima sprendimą (kad parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką – BNS), Seimo narys gali atsistatydinti ir toliau dalyvauti rinkimuose. Aš pergyvenu dėl parlamento. Pirmą kartą per trejus metus dirbant šioje kadencijoje man viduje yra nejauku ir gėda, kad mes žmogaus teises nustumiame į antrą planą ir bandome susidoroti su Žemaitaičio replikomis, kalbomis ar pasisakymais“, – kalbėjo parlamentaras.
Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.
Jei Šurajevas pažemino visą seimą - 10 eur bauda..
