Tarp jų – ir socialdemokratas Linas Jonauskas, už kurį balsavimo mygtuką paspaudusiam P. Gražuliui inicijuojama apkalta. Etikos ir procedūrų komisija dėl to P. Gražulį dėl šio epizodo yra pripažinusi pažeidus Seimo statutą, bet konstatavo, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.
Per praėjusį posėdį apkaltą P. Gražuliui inicijavęs Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog uždaro EPK posėdžio metu vienas iš Seimo narių patvirtino, kad P. Gražulis ne kartą yra balsavęs už kitus parlamentarus.
Šis Seimo narys, anot T. V. Raskevičiaus, sakė, kad P. Gražulis yra pabalsavęs už jį, bet balsavimą jis spėjo pakeisti ir perspėjo politiką, kad situacijai pasikartojus kreipsis į etikos sargus.
T. V. Raskevičius siūlė pakviesti šį Seimo narį liudyti į uždarą posėdį, kadangi jis nenori būti įvardintas, bet komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys atskleidė, kad tai yra Etikos ir procedūrų komisijos narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Per praėjusį posėdį apkaltos komisija peržiūrėjo vaizdo įrašą iš Seimo posėdžio bei išklausė P. Gražulį. Jis tvirtino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską šiam nusisukus, bet sakė tai galėjus būti klaida.
Įraše iš Seimo posėdžių salės matyti, kaip nusisukusiam L. Jonauskui kalbantis su už jo sėdinčiu kolega, P. Gražulis tiesia ranką link kaimyno balsavimo pulto. Tačiau P. Gražulis gynėsi, jog tiesiogiai įraše nematyti, ar jis balsavo už L. Jonauską.
Seimo laikinoji komisija iki gegužės 1-osios turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas Seimo nario P. Gražulio apkaltai, ar ne.
Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Apkalta P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.
Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.
