Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. Vienodi klausimai – skirtingi atsakymai: nuo miesto vizijos iki mėgstamiausių knygų ir filmų.
Didžiausia Vilniaus problema
Šiuo metu didelę grėsmę kelia V. Putino režimo ir jo pakalikų provokacijos ir netgi teroro aktai Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Tokių ženklų, o gal net ir pačių įvykių jau matome. Nemanau, kad yra reali tiesioginės karinės atakos grėsmė, tačiau Kremliaus klika tikrai keršys už vienpusišką ir pernelyg arogantišką bei rizikingą Lietuvos valdžios užsienio politiką, kuria tikriausiai pataikaujama JAV „politiniams vanagams“, tuo pačiu nevykusiai bandant juos mėgdžioti. Kadangi ir Vilniaus meras yra įsitraukęs į geopolitinius žaidimus, pvz., su skambiu ir „drąsiu“ užrašu ant savivaldybės pastato, jis privalo prisiimti atsakomybę ir už galimus to padarinius.
Be abejo, yra ir įsisenėjusių Vilniaus problemų. Viena ryškiausių – didžiuliai skirtumai tarp Vilniaus centro ir daugelio mikrorajonų. Dabartinė Vilniaus valdžia, nors ir giriasi esanti „vakarietiška“, elgiasi kaip kokiame Minske – skiria didžiules biudžeto lėšas ir gražina miesto centrą bet ignoruoja gyvenamuosius rajonus. Esu aplankęs daug Vakarų Europos miestų ir matau, kad ten yra visiškai kitaip, todėl būtina pakeisti požiūrį ir Vilniuje.
Didžiausias Vilniaus privalumas
Dvi upės bei santykinai daug parkų. Svarbu visa tai puoselėti ir tausoti ir, suprantama, tvariai naudoti miestiečių poilsiui ir sportavimui gryname ore. Gamta mieste, ir ne tik centre, bet ir kitose miesto rajonuose mano įsitikinimu yra didelė vertybė. Ypač svarbu išsaugoti brandžius medžius, tokius kaip Rinktinės ir Ceikinių gatvių sankirtoje (šalia nelemtųjų „Maskvos namų“) augantys didžiuliai ąžuolai. Ten galėtų būti nedidelis skveras, tačiau vietoje to yra projektuojamas dar vienas statinių kvartalas. Nors ir rašoma, kad šie ąžuolai bus išsaugoti, tačiau vargu ar tai realu.
Pirmas darbas tapus meru
Matyt, papildysime užrašą ant savivaldybės: „Putin and Bush, the Hague is waiting for you! (Putinai ir Bušai, jūsų laukia Haga!)“ Arba užrašą nuimsime, jei nuspręsime, kad Vilniaus savivaldybė neturėtų dalyvauti geopolitiniuose procesuose ir taip didinti teroristinių atakų riziką Vilniuje.
Tarp kitų darbų esame numatę didelio masto gyvenamųjų namų renovavimą. Tokie sudėtingi projektai turi būti savivaldybės atsakomybė, o ne gyventojų galvos skausmas.
Ko trūksta Vilniui, kad būtų kaip didžiosios Europos sostinės: Paryžius, Londonas, Berlynas?
Akivaizdu, kad trūksta patogaus susisiekimo su šiais ir kitais miestais. Latvija ir Ryga seniai nukonkuravo Vilnių ir visą Lietuvą su savo „Air Baltic“. Bent trys nevykusios privačios iniciatyvos, įskaitant ir buvusio mero A. Zuoko, turėti nacionalines oro linijas baigėsi gėdingais bankrotais, todėl reikia valstybės vizijos ir strategijos, o Vilnius galėtų būti vienas iš tokios bendrovės steigėjų. Kita vertus, gerai, kad Vilnius nėra „viena iš didžiųjų sostinių“. Gyvenimas dideliuose miestuose neretai sudėtingesnis, nei tokiuose kaip Vilnius, kurį suprantama reikia dar nemažai tvarkyti, kad jis taptų patogus ir saugus visiems.
Nauja viešojo transporto rūšis: metro, tramvajus – už ar prieš?
Pirmiausia reikia tinkamai sutvarkyti esamą sistemą, ir tik tuomet, jei tikrai būtina, galvoti apie naują. Viešajam transportui skirtos eismo juostos vis dar veikia apgalėtinai. Dvigubi troleibusai ir autobusai, integruotas su viešojo transporto judėjimu šviesoforinis gatvių eismo reguliavimas, kelių lygių gatvių sankryžų ir papildomų estakadų įrengimas intensyvaus ir magistralinio eismo ruožuose bus prioritetiniai darbai, dalis kurių kainuoja visai nedaug, lyginant su metro sistemos sukūrimu.
Mėgstamiausia Vilniaus vieta
Neries krantinės dalis tarp Mindaugo ir Žirmūnų tiltų, ypač saulėtą spalio dieną. Neries ir Vilnios santaka, ryškiaspalviai medžių lapai, istorinis Vilniaus centras ten puikiai dera tarpusavyje, atpalaiduoja ir įkvepia. Mėgstu ten pasivaikščioti ir kitais metų laikais ir matau, kad tą vietą mėgsta daug vilniečių.
Mėgstamiausia knyga
Ko gero Juliano Jayneso „Sąmonės kilmė“. Tai profesionalaus psichologo ir kitų sričių specialisto daugelio metų tyrimų ir studijų apibendrinimas apie esminį žmogaus psichikos bruožą – sąmonę. Kas yra (ir kas nėra) ta sąmonė. Kas yra dievas, kaip atsirado ir tobulėjo kalba, kaip iš emocijų formavosi jausmai, kokią įtaką sąmonės atsiradimas darė žmogaus seksualinei elgsenai – įdomūs ir svarbūs klausimai visai žmonijai. Be galo turtinga ir tuo pat metu nesunkiai skaitoma knyga. Jei bus galimybių, norėčiau išleisti ją ir lietuviškai.
Be abejo, yra daug ir kitų mėgstamų knygų, bet paminėsiu dar vieną, kuri, beje, jau išleista ir lietuviškai – E. Snowdeno „Įrašas visiems laikams“ (angl. „Permanent Record“). Puikus rašytojo S. T. Kondroto vertimas. Tai autobiografinė knyga žmogaus, kuris po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių, įkvėptas patriotinių jausmų, nuėjo dirbti į JAV žvalgybos institucijas, tačiau supratęs ir pasibaisėjęs didžiulio masto JAV piliečių sekimu, paviešino šią informaciją ir tapo vienu didžiausiu galingiausios pasaulio valstybės, JAV valdžios priešu.
Knyga, kurios niekam nerekomenduotumėte
Tokios nežinau. Bet kuri knyga gali būti kam nors įdomi ir svarbi. Netgi jei jos skaitytojas yra vienintelis žmogus, pvz., pats autorius. Pačiam teko parašyti kelias knygas ir žinau, koks tai nelengvas, bet labai įdomus darbas. Todėl skatinu visus ne tik skaityti, bet ir rašyti. Tai padeda surikiuoti mintis ir kartais teigiamai veikia ir psichologiškai. Net ir knyga tuščiais lapais gali praversti kokiu nors momentu, jei paskatina mąstyti, o galbūt ir kažką joje parašyti.
Mėgstamiausias filmas
Tokių tikrai nemažai, bet mintyse iškilo 1999 metais pasirodęs M. Manno režisuotas „Informatorius“ (angl. „The Insider“). Pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą mano manymu nėra tikslus.
Tai filmas, grįstas tikrais įvykiais apie tai, kaip buvęs vienos iš tabako korporacijų mokslinių tyrimų vadovas po ilgų dvejonių nusprendė paviešinti, kaip naudojant specialius cheminius priedus skatinama fiziologinė priklausomybė nuo nikotino ir tuo pačiu didinamos tabako gaminių pardavimo apimtys.
Pagrindinius vaidmenis sukūrė puikūs aktoriai R. Crowe ir A. Pacino. Filme rodoma, kokią dramą išgyvena tiek informaciją viešinantis žmogus, tiek ir su juo bendraujantis žurnalistas. Jie abu patyrė milžinišką spaudimą ir persekiojimą. Vienas – iš labai turtingos korporacijos, kitas - iš savo žiniasklaidos priemonės redaktorių ir teisininkų. Tai – pasakojimas apie profesinį ir pilietinį žygdarbį, kuris įkvepia ir mane tolesniems darbams. Su panašia istorija teko susidurti ir Lietuvoje, kuomet svarbią informaciją parlamentinio krizės tyrimo metu nusprendė paviešinti Lietuvos banko ekonomistas.
Kokia daina skambės, jei laimėsite mero rinkimus?
Mėgstu ir klausausi įvairios muzikos, tačiau tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje dominuoja dainos anglų kalba, kuo toliau, tuo labiau vertinu skeptiškai. Todėl manau, kad įvairiuose konkursuose ir koncertuose turėtume daugiau skatinti kūrinių savąja kalba atlikimą. Jų turime puikių – ir naujų, ir seniau sukurtų. Viena labiausiai mane įkvepiančių dainų iki šiol yra „Ant kalno mūrai“, tad ji ir skambės…
Dienos darbai baigti, kaip įsivaizduojate tobulą vakarą?
Vakarojimas su mylima žmona, su kuria esame kartu 35 metus. Vakarienė, gėlės ant stalo, dienos reikalų aptarimas, pokalbiai apie politiką, psichologiją ir daug kitų dalykų. Tai darome visus tuos metus ir tęsime toliau. Šeima man yra vienas didžiausių įkvėpimo ir gyvenimo prasmės šaltinių. Todėl palaikau ir visas LVŽS iniciatyvas dėl tradicinio šeimos modelio išsaugojimo šiais globalizacijos ir transhumanizacijos laikais.
Užaugęs norėjau būti...
Žmogumi, kuris daro prasmingus dalykus taip intensyviai, kad užsimiršta, jog gyvena. Kažką panašaus esu užrašęs raštelyje, kurį kartu su kitais abiturientais prieš kelis dešimtmečius užkasėme vidurinės mokyklos kieme. Didžiąją dalį laiko, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, taip stengiuosi ir gyventi.
Gimiau politinių kalinių šeimoje tremtyje, toli nuo Lietuvos ir negalėjau pakęsti sovietinės realybės, įskaitant masyvią propagandą ir kitokios nuomonės slopinimą. Deja, su Covid-19 pandemija ir Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą Lietuvoje vėl matau panašias tendencijas. Todėl darau ir darysiu viską, kad patys galbūt to net nesuvokdami vėl negrįžtume į tuos niūrius ir nykius laikus. O Vilnius privalo būti laisvų, kūrybingų ir atsakingų žmonių miestas, pilietiškumo ir tolerancijos pavyzdys visai Lietuvai ir kaimyninėms šalims.
