Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ULPKC) įspėja poilsiautojus, susiruošusius keliauti į Graikiją ar neseniai ten viešėjusius – jei pajusite prastai, nenumokite į tai ranka, rašo „Respublika“.
Sunerimta todėl, kad ULPKC specialistai antradienį gavo pranešimą iš Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (EWRS) apie užregistruotą tikėtiną Krymo-Kongo hemoraginės karštligės atvejį Graikijoje.
Ligos simptomai nespecifiški: prasideda ūmus karščiavimas, pasireiškia raumenų ir galvos skausmai, ima svaigti galva, skaudėti pilvas, neretai vemiama, vėliau gali prasidėti kraujavimas. Dažniausiai antrą ligos savaitę, nesiimant jokių priemonių, mirtingumas gali siekti 30 proc.
Birželio 20 d. Dėl staigaus karščiavimo medicinos pagalbos kreipėsi 46 metų moteris, gyvenanti Komotinės gyvenvietėje Graikijoje ir dirbanti žemės ūkio darbus. Ligonė birželio 23 d. Buvo paguldyta į Aleksandrupolio universitetinės ligoninės Vidaus ligų skyrių ir dėl daugybinių organų nepakankamumo liepos 2 d. Mirė. Salonikų universiteto mikrobiologijos referentinėje hemoraginių karštligių laboratorijoje ligonės kraujo serume nustatyti Krymo-Kongo hemoraginės karštligės sukėlėjo antikūnai.
Krymo-Kongo karštlige galima užsikrėsti nuo kiškių, paukščių, erkių, graužikų, naminių gyvūnų. Paprastai užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su viruso nešiotojų krauju ar kūno skysčiais arba įsisiurbus infekuotoms ligos sukėlėjų erkėms.
Šia liga dažniau serga žemdirbiai, skerdyklų darbuotojai, veterinarijos ir sveikatos priežiūros specialistai.
Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme.
1969 m. Nustatyta, kad tas pats virusas sukėlė ligą ir 1956 m. Konge.
Krymo-Kongo virusas plačiai paplitęs, užsikrėtusių erkių rasta Afrikoje, Azijoje ir Rytų Europoje.
Aida Valinskienė
