„Miesto turtą dergiantys vandalai“, – taip kartais yra vadinami populiarios gatvių kultūros atstovai graffiti piešėjai. Tačiau Vilniuje bus bandoma įrodyti, kad aerozoliniais dažų balionėliais padaryti piešiniai gali ne tik gadinti miesto turtą, bet atvirkščiai – prisidėti prie sostinės atnaujinimo.
Nauda – jaunimui ir miestui
Didelių baudų baimė, policijos pareigūnų perspėjimai ar miesto valdininkų raginimai nenumalšina daugelio graffiti piešėjų – kai kurių Vilniaus pastatų sienos, visuomeninio transporto stotelės ir reklamos stendai nenustoja mirgėti nuo ryškiaspalvių graffiti piešinių.
Todėl lauko reklamos bendrovė „JCDecaux Lietuva“ ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą, kuri bus naudinga tiek miestui, tiek graffiti meistrams. Rugsėjo 9 d., Vilniuje, šalia Balto tilto esančioje riedlenčių aikštelėje, graffiti piešėjai galės savo kūrybą demonstruoti viešai ir niekieno nevaržomi.
Renginiui pasirinkta riedlenčių aikštelė beveik visą parą kunkuliuoja nuo jaunimo šėlsmo, todėl „Nescafé Streetart 2010“ tema yra „Nemiga“. Žinomi šalies didžėjai, hip–hop šokių virtuozai dešimtys graffiti piešėjų susivienys dėl vieno tikslo – sugriauti mitą, esą graffiti piešiniai yra vandalizmas.
„Daugelis galvoja, kad graffiti piešėjai yra namų sienas tepliojantys vandalai. Mes norime paneigti šį stereotipą ir įrodyti, kad tai yra meno rūšis, kuri gali būti teigiamu reiškiniu, nes paprasčiausiu aerozolinių dažų balionėliu padaryti darbai gali atnešti naudą Vilniaus miestui. Todėl sugalvojome atnaujinti jaunimo pamėgtą riedlenčių parką prie Baltojo tilto ir pakviesti graffiti meistrus jį išpiešti panaudojant parko atnaujinimo rėmėjų simboliką. O visus norinčius kviečiame pasigrožėti šiuo menu“, – teigė „JCDecaux Lietuva“ generalinė direktorė Žaneta Fomova.
Vilniaus graffiti meistrai kviečiami nuo rugpjūčio 13 d. iki rugsėjo 3 d. pildyti „Nescafé Streetart 2010“ dalyvių anketas interneto svetainėje www.street–art.lt. Čia bus paskelbta ir detali renginio programa.
Graffiti – neatsiejama gatvių kultūros dalis
Vakarų šalyse graffiti vadinamas pačiu moderniausiu miesto menu. Margaspalvių raidžių ir vaizdų visuma ant pastatų sienų yra laikoma neatsiejama gatvių kultūros dalimi. Graffiti judėjimas suklestėjo XX amžiaus antroje pusėje JAV. Į Europą šis gatvės menas atkeliavo 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Lietuvoje graffiti piešiniai pasirodė kiek vėliau – apie 90-uosius. Pirmieji gatvės menininkų darbai nepasižymėjo įmantrumu – dažniausiai pasirodydavo įvairūs užrašai anglų kalba.
Praėjus dvidešimčiai metų Lietuvos autorių darbai patobulėjo. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų gatvėse galima pamatyti neįprastų formų ir spalvų meno kūrinių. Kai kurie lietuvių menininkai dalyvauja tarptautinėse graffiti konkursuose ir festivaliuose.
Saulius TRAINYS
