Teismą netrukus turėtų pasiekti baudžiamoji byla dėl netinkamo elgesio su vaikais Šiaulių vaikų globos namuose. Aiškėja, kad likimo nuskriaustus vaikus Savivaldybės globos namuose „auklėja“... regbininkai, o įstaigos vadovas net nesiteikė nušalinti darbuotojo, dėl kurio elgesio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Į Savivaldybę plaukia skundai dėl galimai pažeidžiamų vaikų teisių, tačiau įtarimai nuo įstaigos – kaip nuo žąsies vanduo. Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia labiau globoja globos namų personalą, o ne vaikus.
Baigiamas ikiteisminis tyrimas
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra baigia ikiteisminį tyrimą, kuriame minima vieno Šiaulių vaikų globos namų socialinio darbuotojo pavardė. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Zgirskytė Strumilaitė ikiteisminio tyrimo detalių neatskleidė. Tačiau leido suprasti, kad prokuratūra yra surinkusi pakankamai įrodymų, nes, prokurorės žodžiais, byla netrukus bus atiduota į teismą.
Praėjusią vasarą „Šiaulių naujienos“ rašė apie vaikų teisių gynėjus iš Seimo kanceliarijos bei Prezidentūros pasiekusius skundus dėl Šiaulių vaikų globos namuose susidariusios situacijos. Tuo metu užsiminta, kad prieš vaikus gali būti naudojamas psichologinis ar net fizinis smurtas. Skunde įvardyti ir konkretūs asmenys bei taikomi sovietų kariuomenės „diedovščiną“ primenantys „auklėjimo metodai“. Vienas iš jų - „kėdutė“, tai yra, fizinis veiksmas, kurį turi atlikti „auklėjamas“ vaikas.
Įtariamojo nenušalino
Nors prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, socialinis darbuotojas, ant kurio krito įtarimai, ir toliau dirba Vaikų globos namuose.
Šiaulių vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas rodo į prokuratūrą – girdi, ji tuo turėjusi pasirūpinti. Kalbantis su įstaigos vadovu susidarė įspūdis, kad jis labiau linkęs pasitikėti savo darbuotojais, o ne jų elgesiu besiskundžiančiais vaikais. Beje, įdomi detalė. Socialiniais darbuotojais globos įstaigoje dirba regbio žaidėjai. Kaip žinia, - tai ne pats švelniausias sportas. Tai parodė ir neseniai įvykusi tragedija, kai regbininkas mirtinai suspardė ką tik mokslus baigusį mediką.
Tačiau R. Žąsinas neįžvelgia jokių pavojų. Esą regbis – jo darbuotojų laisvalaikio užsiėmimas.
Susirūpino vaiko teisių gynėjai
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Šiaulių vaikų globos namų darbuotojų elgesio – jau ne pirmas. Grįžę iš vasaros stovyklos nederamu auklėtojų elgesiu buvo pasiskundusi grupė globotinių. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą vaikai netikėtai pakeitė savo parodymus. Jau tada svarstyta, ar mažamečiams nebuvo daromas poveikis.
Šiaulių vaikų globos namai – jau seniai pateko į vaiko teisių gynėjų akiratį. Aiškintis, kas gi vyksta Vaikų globos namuose, buvo atvykusi ir pati vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, asmeniškai susitikinėjusi ir bendravusi su globotiniais.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, jog netrukus bus pateiktos išvados – kol kas dar laukiama atsakymų iš Šiaulių miesto savivaldybės, kuriai priklauso Vaikų globos namai.
Valdžia – užsimerkia
Tačiau Savivaldybės valdininkai, regis, iš kailio neriasi, kad ant Vaikų globos namų darbuotojų mundurų nekristų nė šešėlis. „Šiaulių naujienos“ skelbė, jog vaikų teisių specialistai prabilo apie galimai prievartinį vaikų gabenimą į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, liaudyje vadinamą durnynu. Specialistai atskleidė galimo dokumentų klastojimo atvejį, rekomendavo atsižvelgti į vaikų interesus ir jų neišvežti, tačiau miesto valdžia į tai net nesureagavo, nors apie tai privalėjo informuoti prokurorus.
Užglaistytas ir naujas skundas bei įtarimai, jog Vaikų globos namai gali trukdyti vaikams gyventi žymiai geresnėmis sąlygomis – šeimynose.
Nedaug trūko, kad penkias sesutes panorusios globoti Margaritos Ramonienės šeimynos, pasiskundusios dėl keisto Vaikų globos namų darbuotojų elgesio, patys valdininkai nebūtų apkaltinę.
Vaikų – neatidavė
Anot vaikų teisių specialistų, valstybė laikosi politikos, kad globotiniai turėtų gyventi ne bendrabučio tipo valdiškuose globos namuose, o šeimynose. Be to, tai žymiai pigiau kainuoja ir pačiai valstybei. Tačiau kyla įtarimų, ar vaikų gyvenimui šeimynose nėra trukdoma, taip siekiant išsaugoti valstybės skiriamą krepšelį.
Ramonų šeimyna – viena iš nedaugelio, pastaruoju metu susikūrusių Šiauliuose. Šeimynos galva dirba Savivaldybės bendrovėje „Šiaulių vandenys“ santechniku. Bendrovės vadovas Jonas Matkevičius apie savo pavaldinį atsiliepia itin gerai. Direktoriaus žodžiais, tai paprastas ir sąžiningas darbuotojas. Į akis kritęs ir gražus elgesys su globotiniais, kuriuos vežasi į kasmetinius vandentiekininkų sąskrydžius.
Panašios nuomonės apie šeimyną – ir Šiaulių savivaldybės Vaikų teisių skyrius, kuris rekomendavo keturias Šiaulių vaikų globos namuose gyvenančias mergaites ir vieną jų sesutę, globojamą Kūdikių namuose, apgyvendinti Ramonų šeimynoje. Tačiau sesutės ir toliau lieka išskirtos.
Pasiūlė netraumuoti sesučių
Šių metų spalį Šiaulių savivaldybės administracijos direktorių pasiekė M. Ramonienės skundas. Su sesutėmis susitikti atvykusiai šeimynos vadovei susidarė įspūdis, kad tiek Kūdikių namų, tiek Vaikų namų darbuotojai sąmoningai trukdo vaikams gyventi šeimynoje.
Į Vaikų globos namus atvykę Ramonai pastebėjo tvyrančią įtampą. Panorus susitikti su mergaitėmis viena iš auklėtojų pareiškė, jog tai neįmanoma, nes vienų mergaičių nėra, o kitos susitikti nenorinčios, nors iki tol nė vieno iš Ramonų net nebuvo mačiusi. Šiaip ne taip globėjai prisiprašė susitikimo. Tačiau susitikimas surengtas ne atskiroje patalpoje, o kambaryje, pilname vaikų. „Matėsi, kad mergaitė jau buvo išgąsdinta, akys buvo paraudusios, ir mums paklausus, ar norėtų pas mus apsilankyti, mergaitė žiūrėdama į auklėtoją atsakė neigiamai. Mes pasiūlėme auklėtojai nebetraumuoti mergaitės“, - Savivaldybės administracijos direktoriui adresuotame laiške rašo M. Ramonienė.
Mergaitė patyrė traumą, bet kaltų nėra
Paprašyta suorganizuoti kitą susitikimą, tačiau ir antrasis ne geriau pasisekė. Nei iš to, nei iš to apsireiškė mama, iš kurios mergaitės paimtos, o pabendravus su įstaigos personalu darbuotojams beliko patarti aplankyti specialius kursus, kuriuose darbuotojai mokomi rengti susitikimus su būsimaisiais globėjais ar įtėviais.
„Akivaizdžiai buvo matyti, kad Vaikų globos namų darbuotojai nekompetentingi ir neigiamai nuteikia vaikus susitikimams su globėjais“, - rašo M. Ramonienė.
Keistas sutapimas – netrukus laikraščio redakcijoje apsireiškė moteriškė, kuri suskato liaupsinti sesučių motiną, o pati motina pasakojo, kaip nori susigrąžinti dukras.
Gerų žodžių negailėjo ir Šiaulių vaikų globos namų direktorius R. Žąsinas, kurio žodžiais, motina nuolatos lankanti dukras. Tik šioje istorijoje nutylėta, kad grąžinus sesutes motinai mergaitės atsidurtų gatvėje. Prieš keletą savaičių moteriškė už skolas prievarta iškeldinta jau iš antro buto.
Kaip jau tapo tradicija, tyrimą atlikusi Šiaulių savivaldybės administracija nieko blogo Šiaulių vaikų globos namų darbuotojų elgesyje neįžvelgė. Beje, tirti incidentą patikėta ne Vaikų teisių skyriaus specialistams, o Socialinės paramos skyriui, skaičiuojančiam ir skirstančiam pašalpas. Nors M. Ramonienei išsiųstame Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ekonomikai ir infrastruktūrai Vaclovo Vingro pasirašytame atsakyme nedviprasmiškai užsimenama, kad viena iš mergaičių patyrė psichologinę traumą, visos Ramonų šeimynos pretenzijos – atmestos, o globos namų darbuotojai apibūdinami, kaip itin kompetentingi.
Mykolas DEIKUS
