„Dabar pradėjome galvoti, kur mes padėsime vaikus, bet mes negalvojame, o kaip atsitiko, kad tokie vaikai atsiranda? Kokios čia priežastys? Imkime 18-os metų moteris, kuri gimdo, o jos galvoje viena mintis – vaiką padėti į gyvybės langelį – o šalia jos nėra nei socialinio darbuotojo, nei psichologo. Tai gal pradėkime šitoje vietoje ir galvokime, kaip stiprinti šituos institutus?“ – sakė V. Mitrofanovas.
Pasak jo, problema išliks, jei globos namų įstaigos iš 5-6 šeimynų bus tiesiog išskaidomos gyventi į mažesnius namelius.
Turinys nesikeičia
„Kas pasikeitė – ar turinys, ar tik forma? Aš matau, kad tik forma pasikeitė. Turinys išliko tas pats. (...) Faktiškai tai tik pavadinimo, iškabos pakeitimas. Aš ir turiu vaikų globos namus savo savivaldybėje, aš juos pavadinsiu Šeimos krizių centru, ir tie vaikai gyvens – tai kas iš to?“ – siūlomą reformą kritikavo V. Mitrofanovas.
Jis taip pat siūlė, kad globėjai turėtų būti ir labiau skatinami valstybės, taip pat, anot jo, reikėtų diferencijuoti skiriamą sumą skirtingo amžiaus vaikus globojančioms šeimoms ir šeimynoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė nurodė, kad reforma nebus tik fasadinė – pasak jos, pirmasis pertvarkos žingsnis yra metodinio pagrindo sukūrimas, kas esą ir yra turinio keitimas.
„Turime išstudijuoti, ką kiekviena paslauga turi atnešti galutiniame rezultate ir kokie mechanizmai turi įsijungti, kad alternatyvi sistema suveiktų ir duotų efektą. Tam ir reikalingi pasirengiamieji darbai, užtat ir prašome ir savivaldybių aktyviai dalyvauti klasterio principu pagrįstose veiklose: inicijuosime apskrito stalo diskusijas, tikslinius seminarus labai konkrečiomis temomis, susijusius su tiksline grupe, važiuosime pas savivaldybes, prašysime jūsų nuomonės, atsivešime ekspertus – čia gryninsime su jumis turinį“, - sakė E. Čaplikienė.
Iš kur paimti globėjų?
Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė taip pat abejojo reformos efektyvumu – anot jos, neatsiras tiek globėjų, kad globos namų įstaigas būtų galima uždaryti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitė pažymėjo, kad globėjų paiešką vykdo GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas), nevyriausybinis ir valstybinis sektorius.
„Reikia pasidžiaugti, kad mes finansuojame šią paslaugą daug metų, ir ši sistema tikrai plečiasi. Prezidentė pateikė pataisas, kurios dabar yra registruotos Seime, kad būtų nustatyta prievolė kiekvienoje savivaldybėje turėti ne mažiau dviejų darbuotojų, kurie aktyviai vykdytų globėjų paiešką, atranką, mokymą, konsultavimą, teiktų pagalbą tiems globėjams, kad jie nepalūžtų, negrąžintų tų vaikų. Tai taip pat bus finansuojama pertvarkos lėšomis, tačiau tie darbuotojai turi būti tinkamai apmokomi, kad jie galėtų tinkamai vykdyti savo darbą“, - teigė D. Urbonaitė.
Prašo savivaldybių pagalbos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė nurodė, kad padėtis esą nėra tokia bloga, kad neatsirastų globėjų ir asmenų, norinčių įsivaikinti. Ji taip pat kreipėsi į savivaldybės atstovus, prašydama ir jų pagalbos:
„Specialistai dirba su socialinės rizikos šeimomis, turite skyrius, departamentus, infrastruktūrą. Problema ta, kad, ko gero dar nesame atviri, nesame informuoti ir kažkodėl neteisingai priimame tą informaciją. Manau, kad teisinius dalykus galime išspręsti, bet šitoje vietoje mums reikia ir jūsų pagalbos“, - kalbėjo ministrė.
Jos argumentai nei Akmenės rajono mero, nei Širvintų rajono vicemerės neįtikino.
Šiuo metu šalyje veikia 95 vaikų globos namai. Juose gyvena 3562 vaikai.
A.Pabedinskienė yra patvirtinusi perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą. Pagal jį, šalyje turi nebelikti didelių globos įstaigų, paslaugos turės būti teikiamos šeimose, šeimynose, bendruomenėse.
Pertvarkai bus skiriama 91 mln. eurų.
