Sunkmetis privertė Kauno miesto politikus drauge su savivaldybės administracija intensyviau ieškoti galimybių taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Svarstomas siūlymas turimuose mieste pensionuose apgyvendinti ir dalį tų globojamų senukų, kuriems vietos buvo numatytos apskrities viršininko administracijai priklausančiose globos įstaigose Prienuose ar Blinstrubiškėse. Žinoma, lėšas už jų išlaikymą ligi šiol savivaldybė perveda minėtoms įstaigoms, kurių paslaugos, beje, nemažai kainuoja.
Planuojama lapkričio mėnesį į Kauno savivaldybei priklausančius Kartų namus (ten gyvena 26 seneliai ir per 10 vienišų mamų su kūdikiais) įkeldinti 6 naujus gyventojus, o į Panemunės senelių namus - 8. Panemunės senelių namų direktorė Aldona Krinickienė abejoja, ar toks sprendimas nepažeis sanitarinių normatyvų, nes kambarėliuose, kurių plotas apie 9 kv. metrus (kol kas gyvena po vieną žmogų), teks apgyvendinti po du senelius. Normatyvai nurodo, kad vienam globotiniui turi būti skiriama ne mažiau nei 5 kv. m ploto. Šiuose namuose šiuo metu gyvena 75 globotiniai.
Kaip Eltai antradienį aiškino Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo patarėja, miesto tarybos Socialinių, šeimos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Loreta Kudarienė, kol kas sprendimas dėl globojamų senelių "suglaudinimo" savivaldybės įstaigose nėra priimtas, tačiau jis svarstomas kaip racionalus variantas: nedidinant įstaigų personalo turimuose plotuose suteikti didesniam skaičiui Kauno gyventojų paslaugų.
Eilės Kaune patekti į senelių namus yra nemažos, todėl reikia kuo efektyviau išnaudoti turimas patalpas ir lėšas. Apskrities įstaigos, anot komiteto pirmininkės, užsikėlusios nerealias kainas, todėl miesto savivaldybės biudžeto lėšos nueina į kitas savivaldybes (per metus - apie 0,5 mln. litų), užuot būtų panaudojamos savų įstaigų išlaikymui.
"Jei vienam seneliui pritrūks 0,25 kv. m normatyvais nustatyto ploto, gal didelės problemos nekils. Juk sunkmetis tai visiems - tą turėtų suprasti ir globotiniai. Kai kurie iš jų, beje, sutinka priimti į užimamus kambarius ir kitą globotinį. Tačiau tie, kurie panorės vienatvės, galės ir toliau gyventi vieni. Tiesa, už tai privalu tam tikrą sumą primokėti prie tos, kurią skiria savivaldybė. Vidutiniškai vieno globotinio išlaikymas savivaldybės įstaigoje kainuoja apie 2000 litų per mėnesį. Jei globojamas sunkią negalią turintis žmogus, ši kaina yra didesnė", - sakė L. Kudarienė.
Kodėl privačiose globos įstaigose gyventi net ir sunkią negalią turinčiam žmogui atsieina pigiau, L. Kudarienė negalėjo paaiškinti. Tačiau ji priminė, kad dalyje tokių įstaigų neužtikrinamas visas spektras kokybiškų paslaugų ir pažeidžiami sanitariniai normatyvai. Tą įvertinti bus galima tik tuomet, kai šalyje bus įvestas socialinių įstaigų licencijavimas. Anksčiau teigta, jog tai numatoma daryti nuo 2010-ųjų, dabar tokie planai atidedami tolesnei ateičiai.
