Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos pasitraukęs K. Glaveckas teigė, kad naujosios Vyriausybės programa mažai skiriasi nuo anksčiau buvusių ministrų programų, nes, politiko teigimu, žadama daug ir tvirtinama, kad gyvenimas bus geresnis. Seimo narys pastebėjo, kad programa yra itin didelės apimties – apie 120 puslapių.
„Kaip žinia, kuo didesnė apimtis, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors ją skaitys“, – šmaikštavo K. Glaveckas.
Politiko teigimu, Lietuva ir Europa įžengė į naują laikotarpį, kai prasideda pigių paskolų laikai. Tai, pasak K. Glavecko, daug yra „pigių pinigų“, kai jų prispausdinama daug, o jie naudojami tam, kad ekonomika nebuksuotų, būtų išlaikomas subalansuotas biudžeto vykdymas.
„Tas dalykas, matomai, duoda foną visai programai ir nenusako galimų rizikų, kurios laukia“, – teigė K. Glaveckas.
Pasak jo, nuostata, kad mokesčiai bus stabilūs ir nebus didinami, kartojasi visų Vyriausybių programose. K. Glavecko tvirtinimu, bene svarbiausias organas Vyriausybėje – Finansų ministerija.
„Mes vylėmės, kad Ingrida Šimonytė, pati buvusi finansų ministre, sugebės tuos rebusus išspręsti“, – teigė politikas.
Pasak jo, naujajai valdžiai reikės grąžinti skolintas lėšas, o jos gali būti grąžintos per naujus ar padidintus mokesčius, tokius kaip ekologijos, taršos mokesčiai, bankų mokesčius.
„Ta našta vienaip ar kitaip guls ant pačių žmonių“, – tvirtino K. Glaveckas.
Politiko nuomone, tinkamai neatliko ir kaštų bei naudos analizės, kuri atsakytų, kaip naujoji Vyriausybė pasieks užsibrėžtus tikslus. K. Glaveckas išskyrė, kad daugiametė finansinė perspektyva ir parama iš Europos Sąjungos „kybo ore“, dėl Lenkijos ir Vengrijos boikoto, tad neaišku ir dėl daugumos projektų finansavimo.
„Visa kalba Vyriausybės programoje turi būti orientuota į ekonomikos augimą, finansų tvarumą ir galimybes spręsti klausimus“, – teigė K. Glaveckas.
R. Žemaitaičio tvirtinimu, koronaviruso padiktuota situacija gali lemti ne tik ekonomikos neaugimą, bet ir jos sustabdymą, nepriklausomai nuo to, kiek į ją bus dedama pinigų. Dėl to, anot politiko, būtina ypatingą dėmesį skirti sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir švietimui.
R. Žemaitaičiui kilo abejonių, ar sveikatos apsaugos dalį programoje rašę žmonės išmano šią sritį ir žino, kokia šiandien yra problematika.
„Daugiau kalbama apie tikslus, o ne priemones“, – tvirtino politikas.
Pasak jo, programoje visiškai nekalbama apie onkologinius ir sunkiai sergančius ligonius, o koronaviruso situacija parodė, kad mirtingumas nuo kitų ligų auga labai greitai, nes galimai šiems ligoniams nėra suteikiamos reikalingos gydymo paslaugos.
„Programa apie tai visiškai nekalba“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Augant nedarbui, auga ir asmenų, už kuriuos valstybė turi mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, sako politikas. R. Žemaitaičio teigimu, programoje nekalbama, iš kur bus gaunama lėšų tam.
Anot jo, rinkimų metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kalbėjo apie gydymo įstaigų pertvarką, tačiau Vyriausybės programoje apie tai nekalbama.
Kalbėdamas apie programos švietimo dalį, R. Žemaitaitis akcentavo, kad naujoji Vyriausybė skirsto žmones pagal jų gebėjimą ar negebėjimą mokytis. Nors Vyriausybės programa žada visiems lygias galimybes mokytis, anot R. Žemaitaičio, programoje numatyta ir ankstyvoji talentų diagnostika.
„Ką tai reiškia? Jeigu mes kalbame apie vienodas startines galimybes visiems moksleiviams, tai dabartinė Vyriausybė siūlo skirstyti žmones pagal talentą <….>, o kas nuspręs, kas tas talentas, apie tai visiškai nekalbama“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, nėra aišku ir kas bus valdančiųjų siūlomas steigti „Tūkstantmečio gimnazijos“.
„Pagal tai, kas yra parašyta, kad apskrityse bus 1–2 gimnazijos, kuriose bus galima tam tikriems išrinktiems vaikams studijuoti ir mokytis“, – kalbėjo Seimo narys.
R. Žemaitaičio tvirtinimu, programoje nėra kalbama ir apie investicijas į švietimo įstaigas didmiesčiuose, kuriuose jų trūksta.
Politiko teigimu, programos skyrius, paskirtas socialinei apsaugai, yra nukreiptas į pašalpų gavėjus. R. Žemaitaičio tikinimu, Vyriausybės siūlymai nukreipti ne į tai, kad žmogus eitų užsidirbti, o į tai, kad jis gautų valstybės skiriamą pašalpą.
„Mūsų įsitikinimu, tai nėra geras dalykas, pridėtinės vertės tai visiškai nekuria, o priešingai, žmogų laiko pririštą prie valstybės, jos gėrio ir prie valstybės atkištos rankos principo prašymo, kad būk gera, valstybe, duok man, vietoje to, kad kurtume [pridėtinę vertę]“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
Visgi rimtesnis Vyriausybės vertinimas bus galimas po 100 dienų, sako K. Glaveckas.
„Manau, kad šimtas dienų bus toks apsitrynimo laikotarpis ir kabineto, ir tų krėslų, kurie yra. Ir mes, kaip ir visi Lietuvos žmonės, linkime, kad tie krėslai nebūtų labai blogi ir netaptu kokia kitokia kėde, kurioje tikrai nemalonu sėdėti“, – sakė K. Glaveckas.
Penktadienį numatytas būsimos Ingridos Šimonytės vadovaujamos centro-dešiniųjų Vyriausybės programos tvirtinimas Seime. Naujoji Vyriausybė įgaliojimus gaus Seimui patvirtinus jos programą bei prisiekus naujiesiems ministrams.
