Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad po Seimo nepritarimo atleisti Vytautą Greičių iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų, šiuo metu yra dar tvirčiau apsisprendęs, jog teismų vadovų rotacija - būtina.
„(...)Girdėti kai kurių politikų raginimai ar primygtiniai siūlymai skirti konkretų asmenį. Tai ne tik pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą Prezidento teisę, bet ir kelia abejonių dėl nepaaiškinamai glaudžių teismų ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų santykių. Tokie ryšiai gali kelti grėsmę teisėjų nepriklausomumui. Todėl dabar dar tvirčiau esu įsitikinęs, jog teismų vadovų rotacija būtina“, - penktadienį surengtoje metinėje spaudos konferencijoje sakė V.Adamkus.
Prezidentas teigė nesutinkąs, kad jo siūlymas skirti AT pirmininku Joną Prapiestį dar neatleidus iš šių pareigų V.Greičiaus, buvo skubotas.
Anot šalies vadovo, negalima buvo ilgiau delsti atleidžiant ir skiriant naują AT pirmininką.
„Norint išlaikyti teismų, AT autoritetą, mano teikimas (dėl J.Prapiesčio skyrimo - BNS) buvo laiku. O dabar jis priklauso nuo to - kandangi jam (teikimui - BNS) vienbalsiai pritarė teisėjų taryba, pagal nustatytą tvarką, kitas žingsnis yra Seimo“, - sakė V.Adamkus.
Prezidentas kartojo jau anksčiau išsakytus teiginius, kad teikimą atleisti V.Greičių iš AT pirmininko pareigų lėmė teisiniai motyvai - pasibaigusi AT pirmininko kadencija, bet vienbalsis Teisėjų tarybos pritarimas tokiam teikimui.
„Manau, šiemet palankiai susiklostė aplinkybės, jog įstatymo numatytais terminais baigėsi arba baigiasi Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovų kadencijos. Tai puiki proga leisti pasireikšti kitiems aukštos kvalifikacijos, didelį autoritetą turintiems teisėjams ir galiausiai baigti kalbas apie kai kurių vadovų daromą įtaką profesinei bendruomenei ar ryšius su politikais. Deja, dėl nesuprantamų motyvų Seimas atsisakė laikytis įstatymo numatytos tvarkos - pasibaigus kadencijai, atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką“, - kalbėjo V.Adamkus.
Anot šalies vadovo, Konstitucijoje įtvirtintas AT pirmininko skyrimo tvarkos tikslas - garantuoti šio Teismo vadovo nepriklausomumą. Skyrimo procedūroje dalyvauja trys institucijos: Teisėjų taryba, kuri vertina Prezidento siūlomą kandidatą, Prezidentas, turintis teisę siūlyti kandidatą, ir Seimas - savo nutarimu skiriantis pirmininką.
„Neabejotinai būtinas visų trijų institucijų sutarimas. (...) Aukščiausiojo Teismo pirmininko kaitos klausimu esame atsidūrę teisinėje aklavietėje, tačiau neprarandu vilties, kad netrukus įvyksiančiame susitikime su Seimo vadovybe ir frakcijų seniūnais rasime bendrą supratimą ir sutarimą“, - sakė šalies vadovas.
Prezidentas penktadienį popiet priima Seimo pirmininką ir parlamentinių frakcijų vadovus, su kuriais aptars Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo klausimą.
Tokį susitikimą surengti nutarta po to, kai Seimas praėjusią savaitę nepritarė prezidento siūlymui iš AT vadovo posto atleisti Vytautą Greičių, kurio devynerių metų kadencija baigėsi trečiadienį. Po tokio Seimo sprendimo teisininkai ir politikai nesutaria, ar V.Greičius tebėra AT pirmininkas, ar jis jau neteko įgaliojimų.
Trečiadienį valdančiųjų partijų vadovai sutarė, jog ieškant išeities iš susidariusios kolizijos, valdančiosios Seimo frakcijos kitą savaitę sieks sutelkti jėgas ir atleisti V.Greičių iš AT pirmininko pareigų.
Kitą savaitę Seimui turi būti pateiktas antrasis prezidento dekretas dėl siūlymo atleisti V.Greičių.
Pagal Konstituciją, AT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl šios priežasties parlamentarai diskusijoje praėjusią savaitę pabrėžė, jog, nepaisant kadencijos trukmės, tik Seimas sprendžia, ar atleis V.Greičių, ar ne. Prezidentas savo ruožtu pareiškė, jog nesutikdamas atleisti V.Greičiaus Seimas pats save įsivarė teisinėn aklavietėn.
Seimo narius taip pat papiktino ir tai, jog nelaukdamas Seimo sprendimo dėl V.Greičiaus atleidimo, prezidentas prieš kelias savaites jau yra pasirašęs kitą dekretą dėl Jono Prapiesčio skyrimo AT pirmininku.
Dabartinio Aukščiausiojo Teismo vadovo Vytauto Greičiaus kadencija baigėsi liepos 8 dieną, jis toliau dirbs šiame teisme, nes, Seimo sprendimu, į šį teismą yra paskirtas iki jam sueis 65 metai. Aukščiausiajam Teismui V.Greičius vadovavo nuo 1999 metų liepos mėnesio.
