Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos. Tačiau, anot politiko, šiuo atveju prioritetas turėtų būti žmonių gerovė.
„Suprantu argumentus, jog ekonomikos augimas leidžia grąžinti valstybės skolas ir formuoti rezervus galimoms krizėms įveikti, bet tie argumentai netinkami žinant, kokie milžiniški emigracijos tempai ir kaip dėl to nukenčia Lietuvos ekonomika. Dėl to mūsų prioritetas – ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonės bei jų gerovė“, - „Facebook“ rašė R. Karbauskis.
Gyventojų gerovė ateities žmonių sąskaita
Tačiau tokią idėją ekonomistas Gitanas Nausėda vertina skeptiškai. Jo teigimu, įgyvendinus R. Karbauskio pasiūlymą, augtų biudžeto deficitas, o tai atsirūgtų ateities kartoms.
„Aišku, kad tokio apynasrio nuėmimas turbūt tam ir yra daromas, kad būtų pajusta daugiau laisvės išlaidauti, didinti išlaidas kažkokioms visuomenės gyvenimo sritims. Viskas gerai, jei tai būtų daroma iš pajamų didėjimo, kadangi pajamų didėjimo staigaus nenusimato artimiausiais metais, matyt, tai būtų daroma tiesiog didėjančio biudžeto deficito sąskaita. O biudžeto deficitas lemia didesnę valstybės skolą, o valstybės skola – valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Tai tam tikra prasme, noras būti geresniems šiandieniniams rinkėjams reikštų, kad už tai reikėtų susimokėti rytdienos kartoms, kurios tas palūkanas ir turėtų prisiimti ant savo pečių“, - tv3.lt sakė G. Nausėda.
Ekonomistas akcentuoja, kad Lietuvai ir taip sunku subalansuoti biudžetą, o vieninteliai metai, kai tai pavyko nuo nepriklausomybės atkūrimo – 2016 m. G. Nausėda valstiečių vadovui siūlo užsimotų tikslų siekti paprasčiausiai perskirstant dabartines valstybės lėšas.
„Kadangi fiskalinės drausmės įstatymas neriboja, kiek atskiroje lentynėlėje gali sau leisti išlaidų, tai jeigu vienoje lentynėlėje pataupai, niekas tau nedraudžia padidinti kitoje lentynėlėje esančių lėšų kiekį ir įgyvendinti savo sumanymus. Matyt, kad nerandama politinės valios pasiekti štai tokiam taupymui“, - kalbėjo G. Nausėda.
Fiskalinės drausmės įstatymas – finansinio stabilumo garantas
Portalas tv3.lt primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas įsigaliojo dar 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas nustato, kad augant ekonomikai būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto. Tokiu atveju, net esant lėtam ekonomikos augimui, būtų išlaikytas finansinis stabilumas. Įstatymas pagrįstas pagrindinėmis ES Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, kurių Lietuva privalo laikytis pagal Europos Sąjungos stojimo sutartį.
