„Mes kalbėjomės su prezidentu asmeniškai ir aš tikrai suprantu: Ukraina kovoja, Ukraina kariauja. Mes nekariaujame, mes remiamą Ukrainą, bet mes nekariaujame. Todėl manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę, už mūsų visų laisvę. Mes tikrai kartais šiek tiek skirtingai skaitome tą patį tekstą“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, teiginį „kai sąlygos bus įvykdytos“ galima suprasti, kad Ukrainos pakvietimas į NATO įvyks, kai susiklostys objektyvios aplinkybės arba kad Ukrainai reikia padaryti tam tikrus namų darbus.
„Bet tai yra neesminis klausimas, kadangi mes vis tiek kalbame apie reformų įgyvendinimą Ukrainoje. Jos privalo būti įgyvendinamos ir tai pirmiausia pačios Ukrainos interesas kaip galima greičiau. Jie daro puikią pažangą, jie įgyvendins reformų rekomendacijas iš Europos Komisijos ir labai tikiuosi, kad jau šių metų spalį gaus pakvietimą pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Na, žinote, pasidžiaukime, tuo, ką pasiekėme, nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas. Ir žinote, kas tuomet būtų labiausiai džiaugęsis tokiu NATO viršūnių susitikimu, tokia baigtimi?“, – sako prezidentas.
Vertindamas NATO vadovų susitikimą atsiejant Ukrainos klausimą, G. Nausėda teigė, jog Lietuvai naudinga, kad komunikate pasveikinamas platesnis ir gilesnis partnerių įsitraukimas dėl priešakinės gynybos stiprinimo. Prezidento teigimu, teiginys, kad NATO sveikina valstybes, skiriančias lėšų ir karinių pajėgumų priešakinio flango valstybėms, leidžia įtvirtinti Vokietijos brigadą, kurią dislokuoti Lietuvoje neseniai pažadėjo vokiečių gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Kaip žinia, iki tol Vokietija kalbėjo tik apie priešakinio vadovavimo elemento ir amunicijos dislokavimą Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad mūsų su kancleriu Olafu Schozu pasirašytas komunikatas galioja, jis įgyvendinamas ir bus įgyvendintas iki galo. Dabar mums reikia suskubti daryti savo darbus“, – teigė G. Nausėda.
Su visu NATO lyderių komunikato tekstu galima susipažinti paspaudus nuorodą.
Kas sakoma NATO dokumente apie Ukrainą?
„Mes būsime pasirengę išplėsti pakvietimą Ukrainai prisijungti prie aljanso, kai sutars sąjungininkės ir kai bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma komunikate.
Tai ne tokia formuluotė, kurios tikėjosi Ukraina bei jos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris atvyko į Lietuvą ir trečiadienį dalyvaus inauguraciniame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. V. Zelenskis antradienį dieną socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė griežtą nuomonę, jog NATO šalys nenurodo jokio aiškumo laiko prasme nei dėl Ukrainos pakvietimo narystei, nei dėl pačios narystės. Tokią situaciją jis vadino absurdu ir ypač kritikavo terminą „sąlygos“ („conditions“).
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo susitarimus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes iš naujo patvirtiname įsipareigojimą, kuriam pritarėme 2008 m. Bukarešto susitikime, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją perėjo į lygmenį už narystės veiksmų plano. Ukrainos sąveika su aljansu tapo vis akivaizdesnė ir šalis yra vis labiau politiškai integruota, ji padarė didžiulį progresą vykdydama reformas“, – rašoma dokumente.
„Pagal 1997 m. Chartiją dėl Išskirtinės partnerystės tarp NATO bei Ukrainos ir pagal 2009 m. papildymus, sąjungininkės toliau rems Ukrainą ir toliau peržiūrės Ukrainos progresą dėl sąveikumo, taip pat dėl papildomų demokratijos, saugumo sektoriaus reformų, kurios yra būtinos. NATO užsienio reikalų ministrai reguliariai įvertins progresą pasitelkdami Kasmetinę nacionalinę programą, Aljansas rems Ukrainą vykdant reformas, kurių reikia ateities narystei, – priduriama komunikate.
Aljanso lyderiai taip pat nusprendė įkurti NATO ir Ukrainos tarybą, kuri pirmą kartą posėdžiaus trečiadienį ir kurioje dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Kaip teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, lyderiai patvirtino daugiametę paramos Ukrainai programą, kad šalis galėtų įvykdyti viską, ko reikia narystei bei nugalėti sekinančiame kare. Generalinis sekretorius kalbėjo apie amuniciją, medicinos reikmenis, kurą ir kitą panašią pagalbą bei paramą vykdant reformas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveikos su aljanso šalimis narėmis.
NATO, be kita ko, atsisakė narystės veiksmų plano reikalavimo Ukrainai. „Tai pakeis Ukrainos narystės kelią iš dviejų žingsnių proceso į vieno žingsnio procesą. Mes taip pat aiškiai pasakėme, kad pakviesime Ukrainą prisijungti prie NATO, kai sutars sąjungininkės ir kai bus tinkamos sąlygos“, – sakė J. Stoltenbergas.
Patvirtino regioninius planus
Vilniaus vadovų susitikime lyderiai taip pat patvirtino 3 regioninius gynybos planus: vienas planas apima Šiaurės Atlantą ir Europos Arktį, antras – Baltijos regioną ir Centrinę Europą, trečias – Viduržemio ir Juodąją jūras. Šių planų įgyvendinimui priskirta apie 300 tūkst. karių parengtyje, įskaitant oro ir jūrų pajėgas.
Galiausiai, Vilniuje patvirtinta, kad šalys narės savo gynybai turėtų skirti mažiausiai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors 2023 m. šią ribą viršija tik 11 iš 31-os narės. Tai apibūdinama kaip ilgalaikis įsipareigojimas, bet nenurodoma, per kiek laiko jis turi būti pasiektas: tiesiog sakoma, kad tikimasi, jog 2024 metais tokių sąjungininkių kiekis iš esmės padidės.
NATO šalių lyderiai taip pat pasisakė dėl Kinijos. Pasak J. Stoltenbergo, Kinija nėra NATO priešininkė, todėl su ja galima toliau bendradarbiauti, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog aštri Pekino politika kai kuriais atvejais veikia aljanso saugumą. Pavyzdžiui, Kinija kvestionuoja tarptautinę tvarką, atsisako pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą, grasina Taivanui ir įsitvirtina kariniu požiūriu. J. Stoltenbergas sako, kad Kinijos branduolinio ginklo modernizavimas yra beprecedentis savo greičiu ir apimtimi bei kad vykdomas neskaidriai.
