„Tai tampa savotiška politine darboviete. Deja, reikia pripažinti, kad valstybės įmonių reforma taip ir sustojo kažkur pusiaukelėje. Reikia pripažinti tą faktą, kad maksimalios reformos dėl tam tikrų politikų nesuinteresuotumo atlikti nepavyko. Tą jau galima tvirtai konstatuoti ir veikiausiai artimiausiu metu nepavyks padaryti, nes norint tą reformą atlikti ir visiškai komercionalizuoti valstybės įmonių valdymą, reikia politinės valios, o jos, deja, nebuvo“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Anot jo, prezidentė labiausiai apsiribojo politinės sistemos ydomis ir bėdomis, tuo tarpu ekonomikos srityje pasidžiaugė, kad Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą padarė didžiulę pažangą - to pasekmė yra prasidėjusios derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
„Tai yra vienas iš pripažinimų, kad Lietuva po truputį beldžiasi į turtingiausių valstybių klubą“, - sakė G.Nausėda.
„Kita vertus, ekonominis augimas, kuriuo mes dažnai pasidžiaugiame, deja, toli gražu nelabai tolygiai pasiskirsto, kalbant apie atskiras mūsų visuomenės grupes. Dėl to turime didelį pasipiktinimą kainomis, pajamomis ir dažnai piktinamės kainomis tuomet, kai žmonės akivaizdžiai nepatenkinti savo pajamomis. Visiškai kitoks požiūris į didėjančias kainas būtų, jeigu pajamos didėtų atitinkamai“, - pridūrė G.Nausėda.
