„Jau žinau, už ką balsuosiu. Balsuosiu už pokyčius, balsuosiu už tai, kad idėjos nebūtų tik iškeliamos ir pakibtų ore, bet ir būtų įgyvendinamos. Kad mano mieste, kuriame tikrai jaučiuosi laimingas, būtų patogiau gyventi, paprasčiau gyventi. Tikiuosi, kad tuos pokyčius atneš naujoji taryba, naujasis meras. Manau, kad šį kartą tai bus pakankamai aiškus ir lengvas pasirinkimas“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Antradienį prasideda išankstinis balsavimas: jo metu rinkėjai, kurie negalės į rinkimų apylinkę atvykti sekmadienį, savo valią savivaldos ir tiesioginiuose merų rinkimuose gali pareikšti iš anksto.
Balsavimas bus organizuojamas antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 7 val. iki 20 val., skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Daugiausiai išankstinio balsavimo vietų yra sostinėje: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.
Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į dvi balsavimo vietas – savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50) ir Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje).
Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Balsuoti iš anksto rinkėjai galės bet kurioje šalies savivaldybėje.
Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkimų apylinkes 7–20 valandomis.
Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas specialiuosiuose punktuose.
Kovo 1–3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.
Kovo 3–4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir šių rinkimų metu, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią pareikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir veiks iki 20 val. vakaro.
Einant balsuoti rinkėjui reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę. Taip pat tinka ir kiti Lietuvoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.
Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Palangoje antradienį dalyvavo atidengiant tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtą paminklą.
„Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė.
2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą 2020-ųjų spalį laimėjo projektas „622522“, jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Kultūros ministerija šiam projektui 2021-aisiais yra skyrusi 250 tūkst. eurų. Anot savivaldybės, projektavimas ir rangos darbai kainavo 350 tūkst. eurų.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
