Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite šiandien, 19:30 val., per TV3 televiziją „Specialioje diskusijų laidoje“.
Pirmiausia, ką pasakė amerikiečiai, kaip jūs juos išgirdote?
Amerikiečiai pasakė, kad jie nori štai tokio tipo lyderio. Negalima sakyti, kad Donaldas Trumpas tiek patiems amerikiečiams, tiek mums yra terra incognita. Tai yra žmogus, su kuriuo man pačiam teko bent dvejus metus dirbti, na, o JAV jis praleido visą pirmąją kadenciją, tai turbūt įsiminė pakankamai ryškūs jo bruožai, kurie jam yra būdingi.
Todėl pagrindinis klausimas dabar yra ne tai, kas yra Donaldas Trumpas, o klausimas, ar Donaldas Trumpas Nr. 2 skirsis nuo Donaldo Trumpo Nr. 1. Į šį klausimą atsakymus pateikti būtų dar gana anksti. Bet vis dėlto, tam tikri asmenybiniai bruožai, polinkis į greitus sprendimus, į kartais tokius kontraktinius sprendimus, kai labai aiškiai sutariama: tu man duodi tai, aš tau duodu tai. Šis polinkis turbūt nėra niekur dingęs, todėl būtų galima tikėtis, kad tokiu būdu bus tvarkomi dalykai tiek šalies viduje, tiek užsienio politikoje.
Man svarbiausia, pirmiausia, kad JAV nenusuktų savo dėmesio nuo kontinentinės Europos ir neperkeltų visų savo pastangų arba užsienio politikos fokuso į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Aš neabejoju, kad dalis to žvilgsnio vis tiek bus ten, mes turime susitaikyti, kad dėmesys Europai ilgainiui vis labiau mažės, bet vis dėlto, kad tai nebūtų kažkoks staigus pokytis, kuris mus užkluptų nepasiruošusius.
NATO klausimu, aš puikiai prisimenu 2019 metų NATO susitikimą Londone, po to 2020 metais Briuselyje, kai prezidentas Trumpas dar ėjo savo pareigas. Žinote, buvo tokie pirminiai nuogąstavimai, kad NATO tuoj subyrės arba NATO ištiks smegenų mirtis. Tokie skambūs buvo pasakymai, kuriuos skirtingi lyderiai sakė, tačiau viso to neatsitiko. Paradoksalu, kad 2019 metais, kai Donaldas Trumpas pakvietė mane, kartu su keliais kitų valstybių lyderiais, dviemprocentininkais, kitaip tariant, valstybių, kurios skiria 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (gynybai - aut. past.), atstovais, dalyvauti pietuose. Tokiu būdu norėjo padrąsinti arba pažymėti mūsų pastangas. Tada mūsų buvo septyni ar aštuoni, dabar tokių valstybių, kurios yra pasiekusios 2 proc. ar daugiau, yra turbūt 25.
Ar jūs esate iš tų, kuriems neramu?
Neramu dėl Donaldo Trumpo? Aš sakyčiau, tai yra nekonskruktyvus jausmas, kaip baimė, nežinia, neramumas. Na, mes turime orientuotis į faktus, kurie yra nepaneigiami. Donaldas Trumpas ne šiaip laimėjo prezidento rinkimus, bet laimėjo prezidento rinkimus įtikinama persvara visose svyruojančiose valstijose.
Galima ginčytis, kiek turėjo įtakos prezidento Bideno [Joe Bideno – aut. past] valdymo laikotarpis, kiek turėjo įtakos rinkimų kampanijos pokyčiai paskutiniaisiais mėnesiais, turiu omenyje, demokratų stovyklą. Tokie yra faktai, mes turime priimti tuos faktus kaip duotybę ir pagal tuos faktus dėlioti galimus savo veiksmų algoritmus.
Aš tikrai netraktuoju situacijos kaip apokaliptinės ar katastrofinės. Tiesiog yra tokia nauja susiklosčiusi situacija ir užsienio politikoje visada yra tam tikros galimybės daryti sprendimus net ir radikaliai keičiantis situacijoms.
Vienas iš momentų, apie ką kalba visi politologai, komentuodami Donaldo Trumpo išrinkimą ir tai, kaip Lietuvai tapti įdomiai JAV, yra paprastas, racionalus gynybos išlaidų didinimas, pirkimas ginkluotės iš JAV. Ar jūs esate to šalininkas?
Aš esu to šalininkas. Visada mūsų raginimu atsirasdavo papildomos klauzulės metiniuose biudžetuose. Jeigu ir neatrasdavome biudžete galimybių padidinti gynybos išlaidas iki tam tikro procento, numatydavome papildomą skolinimosi galimybę, kuri leisdavo tas papildomas gynybos išlaidas užauginti tuo atveju, jeigu biudžeto pajamos viršija planuotąsias ir biudžeto deficitas tikrai nepasieks 3 proc.
Visus tuos metus būtent taip ir buvo, tik, deja, ne visais tais metais, konkrečiai 2023-aisiais, mes nepasinaudojome šia galimybe, nes tiesiog pristigo, kaip tame filme sakoma, fantazijos tiems pinigams panaudoti. Bet štai ir ateinančių metų biudžete, o aš manau, kad ir ateinančiuose biudžetuose turėtų būti numatytas išlaidų didėjimas. Tai yra ne kažkoks politinis žygdarbis, nes išeikite į gatvę, paklauskite žmonių, ką jie galvoja apie mūsų saugumą, jie atsakys, kad tai yra jų rūpestis Nr. 1, net ne pensija, ne nesutvarkytas kelias šalia namų, bet būtent saugumas ir karo baimė.
Dėl tos priežasties, aš labai teigiamai žiūriu į mūsų visuomenininkų iniciatyvas, kad mes turime ne šiaip sau gynybos išlaidas padidinti, bet pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kada mums reikia pasirengti visapusiškai.
Ir dabar tam tikras yra šokas, jeigu mes turime štai tokį gynybos išlaidų dydį ir modulį, kokį turime dabar, neseniai valstybės gynimo taryboje įvertinome, ko reikia, norint pilnai veikiančiai nacionalinei divizijai suformuoti. Čia atsižvelgiame ne tik į nuogus karinės įrangos įsigijimus, bet ir į infrastruktūrą, amuniciją, rezervus, personalą.
Išaiškėjo, kad nacionalinės divizijos kūrimas, esant tokiam finansavimo lygiui, koks yra dabar, bus pabaigtas 2036–2040 metais. Tai mano klausimas, ar Putinas, taip sakant, mums pasakys, kad jūs dar turite laiko 15 metų pasiruošti, aš už 15 metų, kai man bus 89 metai, aš jumis pulsiu.
Visą interviu su prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite straipsnio pradžioje.
