Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai susitarti įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.
„Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.
Anot jo, tarp Bendrijos narių yra „tam tikrų abejonių, kad specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams“.
„Ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos, bet, vis dėlto, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – kalbėjo prezidentas.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.
Lietuva nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ragina tarptautinę bendruomenę įkurti tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus.
Kalbėdamas apie Bendrijos paramą karo draskomai Ukrainai, G. Nausėda teigė, jog labiausiai šaliai reikia oro gynybos sistemų.
„Kokiu būdu, iš kokių šalių, net kokios rūšies oro gynybos sistemos – šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas. Matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva pasisako ir už devintąjį sankcijų paketą, kurį Bendrija turi parengti „kaip galima greičiau“.
„Sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje, ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – tvirtino G. Nausėda.
Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį.
ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.
Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.
Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.
