Socialinės rizikos šeimoje nuolat girtaujama. Dviejų kambarių bute gyvena aštuoni žmonės, iš kurių mažiausias - vos prieš mėnesį parsivežtas kūdikis. Ką daro Biržų savivaldybės darbuotojai? Ogi nieko.
Biržų miesto seniūnė, kaip jau tampa įprasta, atostogauja. Jai pavaldi socialinė darbuotoja išvykusi į sesiją. Vaiko teisių apsaugos specialistės, iš miesto seniūnijos darbuotojų negaudamos žinių, taip pat niekur neskuba.
Skambino pavojaus varpais
„Drįstu kreiptis į jus su prašymu. Pasidomėkite, kas vyksta Astravo name, nes vargšai vaikai, tarp jų ir kūdikis, kurių dienos ir naktys praeina niekad neišsipagiriojančių žmonių apsuptyje, niekam nerūpi. Policija pavargo ten važiuoti. Ką veikia Biržų vaiko teisių apsaugininkai - tik jie vieni žino. Ypač gaila gal dvejų metukų mažylio ir kūdikio, kurie ir namuose kenčia, ir po landynes tampomi..."
„Gerbiami „Šiaurės rytų" žurnalistai, būkite geri, nors jūs pasidomėkit, kas iš tikrųjų vyksta Astravo namo antrajame aukšte. Ten keli maži vaikai gal nuo 5 metų iki kelių savaičių amžiaus gyvena nuolatiniame pavojuje. Ypač kūdikio gaila..."
Tokie kreipimaisi interneto komentarų puslapiuose negalėjo palikti abejingų.
Penktadienį popiet bandėme pasikviesti kartu į Astravą važiuoti Biržų miesto seniūnijos socialinius darbuotojus.
Tačiau paaiškėjo, kad Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina atostogauja, o darbuotoja, užsiimanti darbu su socialinės rizikos šeimų vaikais, išvykusi į sesiją.
Išskubėjome vieni.
Astrave, šalia buvusio malūno, mediniame name, gyvena trys šeimos.
Antrajame aukšte esančiame dviejų kambarių bute glaudžiasi net aštuoni žmonės. Čia gyvena sutuoktiniai Angelina ir Raimondas K. bei jų nepilnamečiai vaikai - ketverių metų mergaitė ir šeštaklasis berniukas.
Taip pat šiame bute glaudžiasi judviejų suaugę vaikai - sūnus ir dukra. Pastaroji augina pusantrų metukų berniuką bei mėnesio sūnų.
Buto gyventojai korespondentes į vidų įsileido. Virtuvėje ant krosnies kepė bulvės. Po taburete buvo pakišta stipriojo alaus „Grįžta vyrai" „pūslė". Ant stalo stovėjo stiklinės su nugertu alumi.
Atrodė, kad šeimininkai jau nuo ryto kiek „apšilę". Prie jų glaudėsi išbalusi mergytė, bėgiojo mažametis berniukas. Po kambarius vaikščiojo nerasdamas vietos paauglys.
Kambaryje, pririkiuotame lovų, įmigusi tysojo jauna moteris. Šalia jos bandydamas žįsti buteliuką gulėjo kūdikis. Buteliukas gulėjo taip, kad pieno kūdikis pasiekti negalėjo, tad bejėgis vaikelis muistėsi ir niurzgėjo.
Močiutė ir senelis kūdikiui buteliuko net nepataisė - skubėjo kepti bulvių.
Paklausti, kaip gyvena, astraviškiai piktinosi įstatymais. Mat už gautus grynuosius nusipirkę maisto jie turintys rinkti čekius ir juos rodyti socialinėms darbuotojoms.
Paskutinį kartą socialinė darbuotoja, astraviškių teigimu, lankėsi praeitą vasarą. „Žadėjo ir rūbelių, ir sauskelnių atvežti, bet taip ir nepasirodė", - kalbėjo.
Biržų darbo biržoje registruoti astraviškiai gauna 900 litų pašalpą bei per 200 litų už vaikus. Jų mažus vaikus auginanti dukra turi savo pajamų.
Astraviškiai aiškino, kad šiai žiemai malkų dar neturintys. Sako, eina į netoli malūno esančios bankrutavusios medžio įmonės teritoriją, ten pasirenka medienos likučių ir pasikūrena.
Ar galima prašyti malkoms paramos iš seniūnijos, moteris aiškino nežinanti.
Paklausus, ar dažnai pas juos apsilanko policija, pašnekovai tikino, kad „kartais pravažiuoja pro šalį".
„Kai reikia - išsikviest negali", - piktinosi jie.
Ir pradėjo skųstis, kad kažkokie išgėrę biržiečiai „iš muravankės" atėjo ir išspyrė duris, nes jie neleido į visų. Tada kvietė policiją.
Paklausus, ar ketverių metų dukrytės neleidžia į darželį, moteris pradėjo aiškinti to nedaranti, nes „kažkaip nepasitikinti".
Jai antrino vyras - sakė girdėję, kad darželyje reikia visokių dažų pripirkti, vaiką nuvežti - parvežti. Tad neapsimoka.
Šioje šeimoje nuolat lankosi tik slaugytoja ir gydytoja.
Korespondentę išlydėjusi į lauką moteris prisipažino, kad jos nosis nubrozdinta, nes vakar ją smūgiu „pavaišino" išgėręs neseniai iš tarnybos kariuomenėje grįžęs sūnus. Kodėl - paaiškinti negalėjusi.
Ar bus čekiai už alų?
Pirmajame aukšte gyvenanti 77 metų pensininkė Emilija Gerulienė neslėpė nebeapsikenčianti tokios kaimynystės.
Moteriai labiausiai gaila ne alkoholikų, bet ankštame butelyje su jais gyvenančių vaikų.
„Girdėtumėt, kokiais žodžiais su jais kalba, kaip rėkia liepdami užsičiaupti. Paskutinį kartą balius vyko iki ketvirtos valandos ryto. Po to visi miega iki pirmos. Jei vyresnis berniukas eina į mokyklą, tai koks jis būna per pamokas?" - baisėjosi moteris.
Juokas jai ima išgirdus kalbas, kad socialiniams darbuotojams šios šeimos nariai apie išleistus pinigus turi atsiskaitinėti rinkdami čekius. Čekių pririnkti nesudėtinga, o pinigų alkoholiui atsiranda.
„Kai jie geria, tris kartus per parą taksistai pas juos važiuoja. Pati mačiau, kaip antrą valandą nakties tris pūsles alaus jiems atnešė", - kalbėjo kaimynė.
Jos manymu, pinigų gėrimui šiuo metu yra, nes vyresnieji gauna pašalpas, o jaunoji mamytė turėjo gauti pašalpą vaikeliui gimus.
„Dirbti tingi. Ką nors kieme paliksi - iškart dingsta. Dažnai prisigeria, po to visi mušasi. Jei atvažiuoja kas iš kontroliuojančių tarnybų, svetimieji staigiai dingsta. Išvažiuoja - vėl tas pats. Dukra sulaukė vos aštuoniolikos - jau antras vaikelis jai gimsta. Kur tėvai - nežinia", - kalbėjo garbaus amžiaus moteris
Kas parašė laišką interneto komentarų puslapiuose, senolė sakė nežinanti. Tačiau, jos įsitikinimu, tarnybos, kurios turi dirbti su tokiomis šeimomis, visiškai neatlieka savo pareigų.
„Gerai, kad atvažiavot, gal bent jūs ką nors padarysite", - piktinosi moteris.
E. Gerulienė sakė kaimynų girtuoklystes kentėjusi ilgai. Tačiau kai Raimondas K. prisigėrė tiek, kad stovėdamas antrajame aukšte pradėjo atlikinėti gamtinius reikalus leisdamas srovę ant laiptų, ji spalio 18 dieną kreipėsi į policiją.
Po dešimties dienų ji gavo policijos Viešosios tvarkos skyriaus laikinai viršininko pareigas einančio Jauniaus Jurelevičiaus atsakymą, kad jos pareiškimas dėl kaimyno keliamo triukšmo ir netinkamo elgesio išnagrinėtas. Jam skirtas įspėjimas dėl viešosios rimties trikdymo.
Tačiau net ir po tokių moters pareiškimų policijai nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nepasirodė.
Astraviškės dukra, Panevėžio miesto savivaldybės kanceliarijos vadovė Ina Stalionienė, apie šią situaciją žinanti daugiausia iš mamos pasakojimų, sako, kad situacija „labai įdomi".
„Į tą landynę susirenka girtauti iš viso Astravo. Kaip ten tie vaikai išbūna - neįsivaizduoju. Mama paskutinį kartą kažkokios tarnybos atstovus matė prieš pusę metų. Ingrida pirmą vaiką pagimdė būdama nepilnametė - niekas nesigilino. Nematyti, kad toje šeimoje kas nors lankytųsi", - baisėjosi ji.
Spalio mėnesį moteris parašė raštą Seimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tačiau šeimynėlė, matyt, nebeturėjusi iš ko gerti, kuriam laikui kiek apsiramino, tad to rašto neišsiuntė.
„Tas raštas guli pas mane. Mamai juk reikia ten gyventi, tad vis dar delsiame", - kalbėjo I. Stalionienė.
Negavo signalo - ir nevažiavo
Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedrė Gedvilienė Astrave gyvenančią socialinės rizikos šeimą sakė žinanti. „Ten buvo lankomasi", - kalbėjo tarnybos vadovė.
Tačiau iškart skubėjo patikinti, jog pastaruoju metu dėl jų gyvenimo būdo nebuvo gauta jokių pranešimų, todėl niekas ir nevažiavo. Nors tarnybos darbuotojos neslėpė žinančios, kad šioje šeimoje auga mėnesio kūdikis, tačiau profilaktiškai šeima aplankyta nebuvo.
„Iš seniūnijos pranešimų nesame gavę", - teigė G. Gedvilienė.
Tiesa, ji vėliau prisiminė, kad su šiomis šeimomis dirbanti A. Anilionienė išvykusi į sesiją.
Paskutinį kartą Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai šioje šeimoje lankėsi rugsėjį. Tuomet šeštaklasis berniukas dėl nuolatinio tėvų girtavimo buvo išėjęs iš namų.
Tarnybai apie tai pranešė policijos pareigūnai.
Pasak G. Gedvilienės, motina dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros tąkart buvo oficialiai įspėta.
G. Gedvilienė sakė pageidaujanti „didesnio gyventojų aktyvumo" ir pažadėjo „šiandien tuoj pat" tą šeimą aplankyti.
Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius sakė, kad žinoma, jog šeštaklasio šeima probleminė.
„Didžiausia problema yra tėvų gėrimas", - kalbėjo V. Stanulevičius.
Tiesa, šeštaklasis prajusią savaitę mokyklą lankė. Tačiau kaip jis jautėsi, kai namuose baliai vykdavo iki keturių ryto, gal tik jis vienas težino.
