Marijampolėje bandymas nakvynės namus panaudoti ir kaip laikiną girtuoklių apnakvindinimo vietą kol kas lauktų rezultatų nedavė.
Blaivyklos kaip sovietinio relikto Marijampolėje buvo atsisakyta beveik prieš porą dešimtmečių. Tačiau beveik tiek pat metų vis tebesklando idėjos panašią įstaigą, tik jau pavadintą detoksikacijos centru ar kaip nors kitaip, vėl įkurti. Vienais metais net savivaldybės biudžete tam buvo numatyta lėšų, tačiau idėja iki šiol įgyvendinta nebuvo. Savotiška jos atmaina tapo metų pradžioje savivaldybės taryboje priimtas nutarimas, kad išgėrę asmenys gali būti vežami į Marijampolės socialinės pagalbos centrui priklausančius nakvynės namus. Tačiau per mėnesį į juos policijos pareigūnai atveža vos vieną kitą ant kojų jau nelabai bepastovintį vyriškį.
Kaip LŽ teigė Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė, nakvynės namai gali priimti tik tuos išgėrusius asmenis, kurie neturi gyvenamosios vietos, patys raštu sutinka važiuoti į nakvynės namus. Be to, dar turi turėti ir medikų pažymą, kad jiems nėra reikalinga medikų pagalba.
„Nė vienas Europos Sąjungos teisės aktas neleidžia naudoti prievartos prieš žmogų, tegul ir išgėrusį. Tad jei pats pasirašo raštą, tada gali ir pernakvoti. Kitaip jo apnakvindinti negalime, net ir tas tris paras“, - tikino D.Pankauskienė.
Anot jos, didžiausia problema yra tai, kad nėra kam girtuoklių atvežti iš ligoninės į nakvynės namus. Mat pačiam Socialinės pagalbos centrui įsigyti specialų automobilį, kuriuo galėtų vieną ar du kartus per mėnesį atsivežti iš ligoninės girtuoklį, būtų pernelyg didelė prabanga. Be to, dar reikėtų, kad nuolatos naktimis dirbtų ne tik tokio automobilio vairuotojas, bet ir jo pagalbininkas. „Mes jau apie tai kalbėjome su policijos komisariato, ligoninės vadovais. Nemanau, kad policija atsisakytų tokį žmogų pervežti pas mus“, - sakė Marijampolės savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Skirmanto Andriušio nuomone, problemų kur nors priglaudžiant girtuoklius yra kur kas daugiau. Mat vien tik į policijos komisariato nuovadą tokių jau nebepaeinančių, kuriuos pareigūnai juokais linkę vadinti „krituoliais“, kasdien privežama po 5-7, o atlyginimų dienomis - ir dar daugiau.
„Iš kur mūsų pareigūnams žinoti, turi gatvėje aptiktas begulįs girtuoklis namus ar ne, jei jis jau liežuvio neapverčia ir savo pavardės pasakyti nesugeba. Ką jau kalbėti apie jo gebėjimą pasirašyti, - aiškino S.Andriušis. - Jokių specialių patalpų išgėrusiems žmonėms neturime, tik laikino sulaikymo kambarius. Juose ir priglaudžiame ant kojų jau nebesilaikančius miestelėnus bei miesto svečius. Per metus jų susidaro apie pusantro tūkstančio“.
Policijos pareigūnas pripažino, kad toks „padauginusiųjų“ laikymas nuovadoje - ne išeitis. Mat joje nėra medikų. Todėl pareigūnai nuolatos rizikuoja, nes patys negali nustatyti, ar kuris iš girtuoklių nėra mirtinai apsinuodijęs alkoholiu. Pamatę pirmuosius apsinuodijimo požymius ar įtardami, kad girtuoklis gali turėti kokių nors kitokių sveikatos problemų - veža į Marijampolės ligoninę.
„Gal kada ir Marijampolėje bus įstaiga, panaši kaip Vilniuje esanti „Sala“, į kurią mūsų pareigūnai galėtų gabenti mieste šlitinėjančius ir gulinėjančius girtuoklius. Ten dirbtų ir medikas, ir policininkas“, - vylėsi S.Andriušis.
Jam pritaria ir kasdien su girtuokliais susiduriantys Marijampolės medikai. Jiems kasmet tenka išblaivinti po 200-300 girtuoklių, kuriems jokios kitos medicinos pagalbos nereikia, tik lovos išsimiegoti. Medikai būtų gal nieko prieš, kad išgėrusieji yra atvežami pas juos, jei ne į ligoninės priėmimo skyrių atvežtų girtuoklių keliamos orgijos, kurias yra priversti stebėti ne tik medikai, bet ir atvykę ligoniai, jų artimieji. Kenčia ne tik durų ir langų stiklai, bet ir pagalbą bandantys suteikti medikai.
