Tik didžiuotis tokiu „rekordu“ nėra ko arba nebebūna kam, nes viršijus suvartojamo alkoholio galimybių ribą kartais viskas baigiasi net mirtimi.
Bet šįkart apie tuos pavyzdžius, kai alkoholio stipriai padauginusiems žmonėms pavyko išgyventi. Per visą Lietuvą nuskambėjo ne vienas atvejis, kai žmonės gerokai padaugino svaigalų, o gydytojai komentuoja, kur šiais laikais derėtų brėžti mirtinos suvartoto alkoholio dozės ribą.
Siaubingi pavyzdžiai
Apskaičiuota, kad vidutiniškai mirtina alkoholio dozė žmogui yra 4,5 promilės. Štai Palangoje prieš kelias savaites į pareigūnų rankas pateko visiškai girtas praeivis. Alkotesteris parodė itin sunkų girtumą, beveik 6 promiles alkoholio. Nors asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, bet išgyveno. Ir tai – toli gražu ne pats baisiausias pavyzdys.
Praėjusiais metais Tauragės pareigūnams teko spręsti konfliktą artimoje aplinkoje. Juos nustebino ne pats smurto atvejis, o tai, kad susimušusi pora buvo visiškai girta. Moteriai buvo nustatyta 7,76 prom. alkoholio, o jos „apstumdytam“ mylimajam 6 prom. alkoholio girtumas.
Dar baisesni alkotesterio skaičiai buvo įsižiebę prieš keletą metų Tauragės rajone. Iš pradžių gauta informacija apie nukentėjusį vyrą. Jis rastas gulintis ant kelio. Alkotesteryje pasirodė pribloškiantys skaičiai: 8,32 prom. alkoholio.
Pareigūnus nustebino tai, kad būdamas visiškai girtas vyras pakankamai nuosekliai sugebėjo paaiškinti, kad buvo užpultas, kai ėjo į parduotuvę... papildyti alkoholio atsargų.
Prie šių lietuviškų pavyzdžių norisi pridėti dar vieną pavyzdį, kuris rodo, kad mirtina alkoholio dozė kiekvienam žmogui yra individuali.
Lenkijoje 2015-ųjų pabaigoje į ligoninę buvo pristatytas vyras, kurio kraujyje alkoholio kiekis tris kartus viršijo mirtiną dozę (13,75 prom. alkoholio). Bent jau tuo metu ši „rekordininką“ medikams pavyko atgaivinti, o po kelių valandų jis jau prašė cigaretės.
Apie alkoholio žalą, jo poveikį žmogui ir mirtinos dozės ribas – pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.
Kaip galima tiksliau nustatyti asmens girtumą – alkotesteriu ar atlikus kraujo tyrimą?
Noriu atkreipti dėmesį, kad alkotesteriu yra patikrinama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore. Tai visiškai priešinga tam, kas yra nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Šiems tyrimams labai svarbus laikas, tai yra tai, kiek jo praėjo po alkoholio vartojimo. Bet kuriuo atveju, žymiai tikslesnis tyrimas yra paėmus tiriamo asmens kraują.
Kokia yra mirtina suvartoto alkoholio dozė?
Remiantis vadovėliais, mirtina dozė yra daugiau kaip 4,5 promilės alkoholio. Galiu pasakyti, kad Lietuvoje daug dažniau mirštama nuo alkoholio sukeltų komplikacijų nei nuo ūmaus apsinuodijimo alkoholiu.
Tačiau kiekvienas atvejis yra labai individualus. Vienų žmonių tolerancija alkoholiui gali būti labai didelė, kitų – gerokai mažesnė. Todėl mirtina dozė nėra absoliutus vienetas. Kiekvienas žmogus turi savąją ribą.
Maža to, tie kurie geria gausiai, tai jų kepenys tam tikra prasme „adaptuojasi“. Tam tikram laikui, kol neišsivysto kitos, dažnai mirtimi pasibaigiančios, ligos. Pridursiu, kad jei žmogus viršijo mirtiną alkoholio ribą ir išgyveno, tai jis nėra kažkoks „supermenas“, tiesiog tuo metu jo organizmas sugebėjo toleruoti išgerto alkoholio kiekį.
Kaip alkoholis veikia žmogų, jo veiksmus?
Alkoholis slopina smegenų veiklą, veikia tam tikrus receptorius. Dėl per didelio alkoholio kiekio gali sutrikti kvėpavimas, širdies veikla. Per daug išgėręs žmogus užmiega ir praranda gyvybiškai svarbius receptorius. Todėl turime daug atvejų, kai žiemą žmonės užmiega gatvėje ir mirtinai sušąla.
Kokie požymiai išduoda, kad asmuo apsinuodijo alkoholiu?
Viskas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Jei nedaug, tai žmogus sunkiau orientuosis aplinkoje, sutriks jo koordinacija. Jis negalės atlikti veiksmų, kuriems reikalinga staigi reakcija.
Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, pasireiškia kitos slopinančios savybės. Atsipalaiduoja raumenys, žmogui tampa sunku atlikti tikslius judesius, sutrinka jo sąmonė, vėliau ir kvėpavimas, širdies veikla.
Noriu pasakyti, kad alkoholis nepakeičia žmogaus charakterio. Alkoholis tiesiog nuima „kaukes“. Dėl to tas charakteris išryškėja ir žmogus pasirodo toks, koks iš tiesų yra. Žmogus, įprastai yra save kontroliuojanti būtybė, bet alkoholis slopina tą savikontrolę.
Kokią pirmąją pagalbą galima suteikti alkoholiu apsinuodijusiam žmogui?
Viskas priklauso nuo suvartoto alkoholio lygio. Jei žmogus nori miego, tai reikia leisti jam pamiegoti ir pasirūpinti, kad jis išgertų pakankamai vandens.
Jei žmogui sutrinka sąmonė, tai reikėtų jį paguldyti ant šono, kad nepaspringtų (apsivėmimo atveju – aut. past.). Bet jei asmuo yra neprižadinamas, jis praktiškai nereaguoja į aplinką, tai būtina kviesti greitąją pagalbą.
