Kauniečiui Dariui Steponkevičiui (30 m.), prieš savaitę Prienų rajone nušovusiam į jo valdas netikėtai įsiveržusį vyrą ir šūviu sužalojusiam pastarojo sėbrą, – neramios laukimo dienos. Ar šūviais vyras Kašonių kaime, savo ūkyje, tikrai tik gynėsi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, turi atsakyti sudėtingą galvosūkį gavę spręsti Prienų rajono teisėsaugininkai.
Į „svečius“ – šūviai
Anot patyrusių pareigūnų, tik su teisėsauga ir teisėtvarka nesusiję žmonės skuba džiaugtis sužinoję, kad koks nors asmuo partiesė vieną ar kelis jį užpuolusius nusikaltėlius, ir pagarbiai vadina jį bebaimiu kovotoju, didvyriu. Bet iš tikrųjų iki to pripažinto didvyrio titulo – netrumpas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, kupinas spėlionių ir painiavos. O neretai būna ir taip, kad galutinį žodį tokioje situacijoje taria tik galutinės pakopos teismas, netgi pakeitęs žemesnės pakopos teismų nuosprendžius.
Štai todėl ir turėtų būti neramu D. Steponkevičiui, nors jis pats, jeigu būtų nelaimėjęs rytinio mūšio savo sodyboje, šiandien galbūt jau būtų net ir palaidotas.
Dienraščiai ir TV žinių reportažai jau išpasakojo viską, ką iškart po įvykio skelbė kelias spaudos konferencijas surengę Prienų policijos pareigūnai ir Kauno klinikų medikai. O po to dėl įvykio prasidėjo rimtas darbas, kurį pareigūnai vadina ikiteisminiu tyrimu ir jau nelinkę įsileisti žurnalistų dėl kiekvieno naujo tyrimo žingsnio.
Priminsime, kad didelis sujudimas Prienų rajone tąkart kilo ankstų rytą. Tuoj po septintos valandos Darius Steponkevičius pranešė į policiją, kad ką tik šūviais iš pistoleto sužalojo du įsibrovėlius ir juos sulaikė. Kai į Kašonių kaimą Jiezno seniūnijoje, kur senelio sodyboje apie pusmetį šeimininkauja ūkininku tapęs Darius, atvyko medikai ir policininkai, lauko virtuvėje jie rado tebegulinčius du kaukėtus kauniečius. Abu, kaukiant greitosios pagalbos mašinoms, buvo išgabenti į Prienų ligoninę, o netrukus – į Kauno klinikas. Daugybės šūvių sužalotam J. B. (25 m.) medikai nebegalėjo padėti – šis mirė dėl vidinio nukraujavimo. O jo bendras M. K. (33 m.), šūviu sunkiai sužalotas į stuburą, buvo paguldytas gydyti. Jo palatą iškart apsupo budintys policininkai, nes abu vyrus sužalojęs Darius paaiškino tik gynęsis nuo užpuolikų. Po kelių dienų policininkai iš savo posto pasitraukė, nes operuotas M. K. yra prikaustytas prie lovos, neaišku, ar ateityje jis galės vaikščioti.
Liaupsinti neskubama
Anot šeimą turinčio Dariaus, tą rytą sodyboje jis buvo vienas. Staiga į lauko virtuvę pro neužrakintas duris įsiveržė du kaukėti ir neperšaunamas liemenes dėvintys vyrai . Jie bandė akimirksniu paveikti šeimininką elektros šoku ir dar šaunamojo ginklo buože sudavė porą smūgių į galvą. Tuomet užpultajam ir tekę gintis. Laimei, pavykę, nes jis, aktyviai sportuojantis žmogus, buvo judrus, geros reakcijos ir su savimi turėjo savigynai legaliai išduotą pistoletą ČZ bei nesutriko. Kai užpuolikus partiesė, kreipėsi į policiją.
Netrukus Darius, anot policininkų, užsičiaupė – buvo nelinkęs nuoširdžiai bendradarbiauti, kad būtų nustatyta tikroji tiesa. Na, galbūt dėl patirto šoko, nes kiek vėliau vyras tapo atviresnis.
Pareigūnai įvykio vietoje rado 9 tūteles, pistoletą ČZ, savadarbį nupjautavamzdį ginklą ir elektrošoko prietaisą. Kas kam priklauso, tikslinama.
Jeigu viskas vyko taip, kaip po įvykio dėstė Darius, atrodytų, jog vyrui jokia baudžiamoji atsakomybė negresia. Tačiau tokia išvada gali būti padaryta tik po išsamaus tyrimo, kuris pradėtas dėl J. B. nužudymo. Kartu pradėtas ir tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti Darių.
Skubiai skelbti Darių nuo banditų apsigynusiu didvyriu pareigūnai neskuba ir dėl to, kad J. B. nužudytas ne vienu šūviu ir ne dviem, o tiesiog suvarpytas bene 10 kulkų. Ginantis, atrodo, turėtų užtekti vieno ar dviejų. Be to, mįslių uždavė užpuolikų vilkėtos neperšaunamos liemenės – vadinasi, jie žinojo, kad Darius turi ginklą ir šaus, nes visus kažkas siejo.
Greitai pareigūnai patikslino, kad visa trijulė buvo gerai pažįstama. Visi trys yra teisti, žinomi ir užsienio teisėsaugai: visi trys pernai Suomijoje kalėjo už vagystę iš juvelyrikos parduotuvės. Didelis kiekis tuokart pagrobtų aukso dirbinių iki šiol pareigūnų nesurastas. Todėl įtariama, jog ginčas tarp anksčiau Kaune automobilius remontuodavusio Dariaus ir jo užpuolikų įsiplieskęs būtent dėl to bendro grobio iš Suomijos nelygių dalybų. Tad pareigūnai išdrįso iškart paskelbti, esą susišaudymas Kašonyse – spėjamas Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų mūšis.
Ar tai tiesa, paaiškės vėliau. Pareigūnai tegalėjo teigti, kad Dariui ginklas savigynai buvo išduotas 5 metams prieš 4 metus, kai šis vyras buvo dar neteistas. Kodėl iš jo ginklas nebuvo paimtas po teistumo (teistiems asmenims ginklus turėti draudžiama), oficialaus atsakymo nėra. Galima tik spėti, kad tokios neva detalės daug darbo turinčiai policijai yra antrarūšės ir trečiarūšės.
Dėl kitų įvykio vietoje rastų ginklų spėjama, kad jie turėti nelegaliai. Beje, šūvių tą rytą artimiausi kaimynai kažkodėl negirdėjo – tik garsiai lojant šunis.
Skirtingi verdiktai
Situacija, į kurią dabar patekęs D. Steponkevičius, primena daugybę panašių istorijų, ne kartą pasakotų ir „Akistatoje“. Štai garbaus amžiaus Subačiaus miestelio (Kupiškio r.) gyventojas Stasys A. (83 m.) daugiau nei 4 mėnesius 2011-aisiais laukė, ką jam pasakys pareigūnai. Šie tyrimą dėl vietos gyventojo Dariaus N. (40 m.) nužudymo nutraukė, kai įrodymais nustatė, jog savo namus vidurnaktį gynęs pensininkas neperžengė būtinosios ginties ribų, revolveriu ir kirviu sužalodamas jo namo langą išdaužiusį ir į kambarį besibrovusį vyrą.
Marijampolietis Kęstutis A. (30 m.), prieš porą metų iš šautuvo savigynai iššovęs ir taip sužalojęs į jo namą paryčiais besibrovusį vagį Virginijų A. (45 m.), pareigūnų išvadą, kad neperžengė būtinosios ginties ribų, išgirdo tik po pusantrų metų. Tiesa, greičiau dėl to, kad sužalotas vagišius ilgai buvo gydomas, o po to laukta įvairių ekspertizių išvadų.
Vilnietis Norvaldas M. (34 m.) net trejus metus įrodinėjo, kad 2008-ųjų gegužės vakarą buvo užpultas 4 įkaušusių vaikinų, kuriuos perspėjo ginsiąsis pistoletu ir vieną užpuoliką nušovė, o kitus 3 sužeidė.
O Lentvario (Trakų r.) gyventojui Genadijui S. (59 m.) nepavyko įrodyti, kad jis pistoletu gynėsi nuo savo brolių, kurių vienas puolė jį kastuvu, o kitas – kūju. Už 2007 metais šūviu nužudytą brolį Genadijus S. sulaukė 14 metų laisvės atėmimo bausmės.
Įkalinimo bausmės kažkada buvo sulaukęs ir šiaulietis Povilas Š. (82 m.), įrodinėjęs, kad vieną iš kelių jaunų užpuolikų nušovė gindamasis. Keli teismai tuo netikėjo, kol 2006-aisiais Aukščiausiasis Teismas pensininką visiškai išteisino, praėjus kone 5 metams po įvykio.
Tokių faktų, kai teisėsaugininkams tekę sukti galvą, ar mirtimi pasibaigęs įvykis – nusikaltimas ar būtinosios ginties pasekmė, būtų galima minėti ir minėti. „Slidžios“ bylos Taigi užpultas asmuo turi teisę gintis, tačiau po to jis pats gali būti teisiamas. Todėl pareigūnai neslepia, kad riba tarp būtinosios ginties ir žiauraus nusikaltimo – plona lyg peilio ašmenys.
Žinomo vilniečio teisininko Karolio Jovaišos žodžiais, gintis nuo užpuoliko ir nepadaryti jam žalos yra tokia pat neįmanoma misija, kaip iškepti omletą nesudaužius kiaušinių.
Anot Šakiuose dirbančio patyrusio prokuroro Raimundo Vasiliausko, savigyną įrodinėjančios bylos yra labai „subtilios ir slidžios“. Vertinant įrodymus, svarbi kiekviena detalė: ir centimetrais skaičiuojamas atstumas tarp priešininkais tapusių asmenų, ir kiekvienas per konfliktą ištartas žodis, ir vienokiu ar kitokiu kampu kilstelėta ranka, ir taip toliau.
Klaipėdos apskrities policijos ilgamečio atstovo spaudai Albino Strumylos teigimu, žmogui, atsidūrusiam realiame pavojuje, nelengva, bet būtina pabandyti susikaupti ir susikoncentruoti bei atminti, kad gynyba neturi viršyti užpuoliko veiksmų. Pavyzdžiui, jeigu į svetimą mašiną braunasi koks keturiolikmetis, pistoleto neturėtų prireikti – esą galbūt užtektų ... diržo.
Visi kalbinti pareigūnai pritarė, kad kiekvienas savigynos atvejis yra labai individualus. Tam ir yra teismas, kad pasvertų tas subtilybes. Svarbiausia – gynyba pripažįstama teisėta, jeigu ji bent santykinai atitinka puolimą, šiam yra protingai proporcinga.
Irena ZUBRICKIENĖ
