36 parlamentarų grupė antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama išaiškinti, ar kai kurios Seimo nutarimo dėl Šeimos politikos koncepcijos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos principams.
Seimo nariai KT prašo ištirti, ar Konstitucijos nepažeidžia tos nutarimo dalys, kuriose „įtvirtintos šeimos, darnios šeimos, išplėstinės šeimos, taip pat nepilnos šeimos sąvokos ir apibrėžimai“.
Seime birželio pradžioje patvirtinta Šeimos politikos koncepcija numato, kad šeima laikytina tik sutuoktinių sąjunga.
Pasak kreipimąsi inicijavusios Seimo socdemų frakcijos narės Marijos Aušrinės Pavilionienės, parlamentas, suformulavęs minėtas sąvokas bei jų apibrėžimus ir Seimo nutarimu patvirtinęs koncepciją, nesilaikė iš Konstitucijos ir konstitucinių principų kylančio reikalavimo šeimos teisinių santykių klausimus, kurie yra įstatyminio reguliavimo dalykas, reglamentuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu - Seimo nutarimu.
„Konstitucija, pripažindama šeimos, kaip konstitucinės vertybės, statusą, akcentuodama jos saugojimą bei paramą jai, kartu pripažįsta, jog teisė kurti bei puoselėti šeimos teisinius santykius yra kiekvieno asmens socialinė teisė, todėl iš pačios Konstitucijos kyla imperatyvas įstatymų leidėjui su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą nustatyti tik įstatymu“, - teigiama kreipimesi.
Šeimos politikos koncepcija apibrėžia, kad šeima - sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kad šeima taip pat gali būti nepilna ar išplėstinė. Asmenų grupė, kurioje nėra vieno iš sutuoktinių dėl ištuokos ar mirties, koncepcijoje vadinama nepilna šeima. O išplėstine šeima laikytina šeima, kurios narius sudaro kelios kartos: tėvai, vaikai, seneliai, proseneliai ir kiti asmenys, susieti giminystės arba teisiniais (globėjai/globotiniai) ryšiais.
Koncepcijos svarstymo procesas kėlė aršias diskusijas Seime ir visuomenėje. Koncepcijos priešininkai aiškino, kad ji įtvirtina diskriminuojančias nuostatas, numato nelygias sąlygas susituokusiems ir nesusituokusiems partneriams ir ignoruoja realybę, jog šiuo metu trečdalis Lietuvos vaikų gimsta ne santuokos pagrindu sukurtose šeimose.
Koncepcijoje nurodomos valstybinės šeimos politikos veiksmų kryptys vaikų ugdymo, švietimo, užimtumo, socialinės paramos, sveikatos ir vaiko saugumo šeimoje srityse.
Dokumente siūloma sudaryti sąlygas stiprinti tėvų, kaip pirmųjų ir svarbiausių vaiko ugdytojų vaidmenį, remti švietimo ir socialinės pagalbos programas, ugdyti šeimos neturinčių asmenų drąsą ir gebėjimą kurti šeimą bei įsipareigoti santuokai, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, riboti šeimos institutą griaunančius viešumos veiksnius.
Koncepcija yra bendro pobūdžio dokumentas, apibrėžiantis valstybės tikslus bei uždavinius tam tikroje srityje. Jei Seimas jai pritaria, tuomet rengiami atitinkami įstatymų projektai bei pataisos.
